Vienas žymiausių Lietuvos bosų, Tarptautinio M.Callas konkurso Atėnuose laureatas (1981), Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius Vladimiras Prudnikovas 1979 baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabar - Lietuvos muzikos ir teatro akademija) ir pradėjo dainuoti Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Vladimiras Prudnikovas yra pagrindinis operos ir didelių koncertinių formų kūrinių boso partijų atlikėjas Lietuvoje. Jis nuolat kviečiamas dainuoti ir Europos, JAV, Japonijos teatruose bei koncertų salėse. Dainininkas dažnai gastroliuoja Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Anglijoje, dainavo Vokietijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Olandijoje ir kitose šalyse, dalyvavo tarptautiniuose muzikos festivaliuose, tarp jų –  Echternacho Liuksemburge, G.Rossini Vildbade, Berliner Festwochen Vokietijoje, Castell de Perlada ir Sagra Musicale Malatestiana Ispanijoje, International Festival and Events JAV, Prahos pavasaryje Čekijoje, G.Verdi festivalyje Italijoje (1992), Savonlinos operos festivalyje Suomijoje (1993) ir kt. Tarptautinį pripažinimą dainininkas pelnė atlikęs Boriso vaidmenį M.Musorgskio operoje, kuri skambėjo Sankt Peterburgo operos teatro, Niujorko City Opera, Paryžiaus Theatre des Champs Elysees scenose, Japonijoje bei Italijoje. “Vladimiro Prudnikovo sukurtas Boriso vaidmuo be abejonės prilygsta legendinei Petrovo, Christoffo, Ghiaurovo trejybei …” rašė Nouvelle Republique, 1991 metais.

Vladimiro Prudnikovo repertuaras itin gausus. Per daugiau kaip tris dešimtmečius kūrybinio darbo metų jis parengė virš 30 operos partijų. Tarp jų Mefistofelis (Ch. Gounod “Faustas”), Hermanas (R.Wagnerio “Tanhoizeris”), Dalandas (C.M. Weberio “Skrajojantis Olandas”), Borisas Godunovas, Pimenas (M.Musorgskio “Borisas Godunovas”), Končakas (A.Borodino “Kunigaikštis Igoris”), Timuras (G.Puccini "Turandot"), Sparafučilė (G.Verdi "Rigoletas") ir kt.. Ne menkesnis ir kamerinės muzikos, mišių bei oratorijų repertuaras.

Lietuvoje ir svetur solistas dažnai koncertuoja su žymiais dirigentais, tarp kurių – Yehudi Menuhin, Justus Frantz, Cyril Diederich, Vladimir Spivakov, Dmitrij Kitajenko, Vladimir Fedosejev, Jonas Aleksa, Saulius Sondeckis, Juozas Domarkas, Gintaras Rinkevičius. Kamerinės muzikos koncertuose solistą lydi nuolatinė jo partnerė pianistė Nijolė Ralytė.

Vladimiras Prudnikovas –  pedagogas,  Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, dainavimo katedros vedėjas (nuo 1992), daugelio Lietuvos muzikinių renginių, vokalistų konkursų įkvėpėjas, organizatorius, žiuri narys. 1996 dainininkas buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu, 1997 – Lietuvos nacionaline premija. 2005-06 Vladimiras Prudnikovas buvo Lietuvos Respublikos kultūros ministras. 2008 Vladimiras Prudnikovas pelnė „Auksinio disko 2008“ laureato vardą ir tapo Metų operos švyturiu. Abu apdovanojimai žymiajam Lietuvos bosui skirti ne tik už sėkmingą sceninę veiklą, bet ir už itin įspūdingą pagrindinio caro Boriso vaidmens sukūrimą Modesto Musorgskio operoje „Borisas Godunovas“.

Vladimiras Prudnikovas ir pianistė Nijolė Ralytė suteikė P.Čaikovskio, A.Dargomyžskio, kitų kompozitorių miniatiūroms ypatingo intymumo, teatrališkumo. Publika net nustėro išgirdusi operos dainininką, taip įtaigiai ir intymiai dainuojantį B.Šeremetjevo romansą "Aš jus mylėjau" ir spalvingai - G.Sviridovo "Findlėjų", "Rausva kaip obuolėlis". Klausytojai audringais plojimais įvertino meistriškumą ir sceninę atlikėjų patirtį.

Rytis Jokūbaitis, Rusų romansų vakaras, Literatūra ir menas, 2002 12 13 nr. 2929

V. Prudnikovas Timūro vaidmenį atliko įtaigiai, dramatiškai. Apskritai jųdviejų duetas su S. Stonyte (Liu) buvo labai įtikinantis, o Liu mirties scena ir jos "epilogas" - Timūro išėjimas - tiesiog sujaudino iki ašarų.

Beata Leščinska, Turandot žabangose, 7 meno dienos, 2003 04 11

Nepakartojamas V. Juozapaičio partneris scenoje - V. Prudnikovas, itin spalvingai, pasimėgaudamas kūręs Leporelo charakterį. Scenoje išvydome tikrų tikriausią bufonadą - charakteringos balso gaidelės, mimika, aktorinės improvizacijos - V. Prudnikovas jau senokai neturėjo progos taip plačiai atskleisti savo didžiulio prigimtinio aktoriaus talento.

Beata Leščinska, Memento mori, Don Giovanni..., 7 meno dienos, 2002 10 18

Vladimiras Prudnikovas atliko tą vaidmenį, kurį visi gerai žinome, kurį nuo F. Šaliapino laikų „išgyvena“ kiekvienas atsakingai vaidmenį ruošiantis bosas. Tai tas caras Borisas, apie kurį sukasi veiksmas. Tas caras – kurio jau pats net ir nebylus buvimas scenoje tampa pagrindiniu dramos iniciatoriumi.(...) Vladimiras Prudnikovas su galinga, regis, jam vienam būdinga jėga ryžtingai ėmėsi spektaklio vedlio vaidmens. Ir visas spektaklis iš karto iš politinio farso virto dramaturgo ir kompozitoriaus sumanyta psichologine drama. Prudnikovui talkino ir orkestras, ir choras. Aplink Prudnikovą sukosi visi veikalo personažai. Bet ne padėdami jam atsiskleisti Boriso tragedijoje, o jo paveikti stojosi kiekvienas scenarijaus numatyton pozicijon. Ir režisieriaus sumanymas pakluso dainininkui, sugebėjusiam išlikti ištikimu pirminei veikalo tiesai.

Audronė Žigaitytė-Nekrošienė, Kaip Vladimiras Prudnikovas išgelbėjo „Borisą“, Muzikos barai, 2008 Nr. 11-12