Valstybinis Vilniaus kvartetas

Image
Biografija
Repertuaras
Koncertai
Garso įrašai
Spauda
Galerija
Biografija
Repertuaras
Koncertai
Garso įrašai
Spauda
Galerija

DALIA KUZNECOVAITĖ (I smuikas)

ARTŪRAS ŠILALĖ  (II smuikas)

KRISTINA ANUSEVIČIŪTĖ (altas)

DEIVIDAS DUMČIUS (violončelė)

Retas kuris Lietuvos kamerinės muzikos ansamblis gali pelnytai pasididžiuoti tokiu tvarumu ir sukaupta solidžia patirtimi. Kone penkis dešimtmečius aktyviai pulsuojanti VALSTYBINIO VILNIAUS KVARTETO kūrybinė veikla paliko ryškų pėdsaką Lietuvos kultūriniame gyvenime. Kvartetas išplėtė raiškos priemonių skalę, ištobulino savitą interpretavimo tradiciją, stiprų ansambliškumo pojūtį ir gebėjimą įsigilinti į skirtingų epochų bei stilių muziką. Šie rafinuoti Vilniaus kvarteto bruožai lėmė geriausius įvertinimus tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Kvartetas debiutavo 1965 metais. 1972 m. laimėjo aukščiausią kvartetų konkurso Lieže (Belgija) apdovanojimą, 1973 m. jam buvo suteiktas Valstybinio Vilniaus kvarteto vardas. 1979 m. kolektyvui paskirta valstybinė premija, 2002 m. – Lietuvių fondo (JAV) kultūrinė muzikinė dr. Antano Razmos premija, 2004 m. – Lietuvos nacionalinė premija, 2005 m. – Baltijos Asamblėjos premija, 2012 m. už nuopelnus kultūrai kvartetas apdovanotas Šv. Kristoforo statulėle. 2013 m. ansamblis atstovavo Lietuvai mūsų šalies pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai skirtuose koncertuose Egipte ir Prancūzijoje.

Viena pagrindinių ansamblio misijų – ryškinti savo bendravardį miestą pasaulio žemėlapyje. Vilniaus kvartetas apkeliavo daugiau kaip 50 šalių. Savo krašto muzikinę kultūrą jis garsino tarptautiniuose festivaliuose „Gruodžio vakarai“, „Šiaurės gėlės“ (Rusija), Brėgenco (Austrija), Echternacho, Burglinstero (Liuksemburgas), Cervanteso (Meksika), Kuhmo ir Naantali (Suomija), „Liturginio kalendoriaus“ ciklo (Italija), „Schreyahner Herbst“, „Musica viva“, „Ükermerkische Woche“, Šlėzvigo-Holšteino (Vokietija), Ohajo (JAV) universiteto, Mill Hill (Didžioji Britanija), „Festival 38e Rugissants“, „Rencontres musicales le Prée“, „De Radio France et Montpellier“, Hectoro Berliozo, „Vakarų-Rytų“, Pirėnų, „Listomanijos“ (Prancūzija), „West Cork“ (Airija), Vilniaus, Pažaislio, „Gaidos“, Thomo Manno, Vilniaus styginių kvartetų ir kt.

Vilniaus kvartetas koncertavo Niujorko „Carnegie Hall“ ir „Merkin Concert Hall“, Maskvos konservatorijos, Sankt Peterburgo filharmonijos Glinkos salėje, Leipcigo „Gewandhaus“, Vienos „Musikverein“, Amsterdamo „Concertgebouw“, Miuncheno „Bayerische Rundfunk“, Toronto „Glen Gould studio“, Grenoblio „Salle Olivier Messiaen“, Zalcburgo „Mozarteum“ ir kitose prestižinėse salėse. Jis griežė su žymiais lietuvių ir užsienio atlikėjais T. Nikolajeva, M. Pletniovu, L. Isakadze, V. Tretjakovu, M. Lethiecu, D. Geringu, Ph. Mulleru, J. Bašmetu, A. Noru, H. Shachamu, V. Fedosejevu, M. Rubackyte, G. Vainberg-Tatz, W. Bennetu, G. Härtnageliu ir kitais.

Ansamblis atliko koncertų ciklus „Jaunieji Lietuvos talentai ir Vilniaus kvartetas“, „Pasaulio meno meistrai ir Vilniaus kvartetas“, „Lietuvos kompozitorių kvartetinė muzika“. 2000 m. gruodį baigė fundamentalų aštuonių koncertų ciklą „Visi L. van Beethoveno styginių kvartetai“, 2001 m. – šešių koncertų ciklą „Romantinės ir lietuvių šiuolaikinės muzikos vakarai“. 2003–2005 m. pagroti šie ciklai: penkiolikos koncertų „Europos Sąjungos šalių kamerinės muzikos vakarai“, penkių koncertų „Naujųjų Europos Sąjungos šalių kamerinė muzika“ ir kūrybinės veiklos 40-mečio keturių koncertų ciklas. 2007 m. kvartetas baigė aštuonių koncertų ciklą „W. A. Mozartas ir Viena“. 2008–2009 m. klausytojams pristatė devynių programų ciklą „Kvartetas ir fortepijonas“, 2011 m. koncertavo Ispanijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Rusijoje.

Kolektyvas kasmet pateikia klausytojams naujų partitūrų. Tradicinio klasikinio, romantinio kvarteto specialistai nemažai dėmesio skiria ir šiuolaikiniam repertuarui. Didžiuliame – 450 kūrinių repertuare yra daugiau kaip 150 šiuolaikinių užsienio autorių, apie 100 Lietuvos kompozitorių opusų (pusė jų parašyta specialiai šiam muzikų kolektyvui). Gebėjimas perprasti skirtingų epochų ir stilių muziką padeda Vilniaus kvartetui atskleisti subtiliausius niuansus interpretuojant Haydną, Beethoveną ir Brahmsą ar Schulhoffą ir Schnittkę, Schönbergą ar Cage’ą. Muzikantai pagriežė visus 83 Haydno kvartetus, Mozarto styginių kvintetus, Beethoveno styginių kvartetus, atliko daugelį kitų įspūdingų koncertų ciklų bei XVIII–XXI a. kūrėjų kompozicijų.

Sukaupęs didžiulį ir vertingą repertuarą Vilniaus kvartetas nuolat kviečiamas į įvairių šalių įrašų studijas, yra padaręs daugybę įrašų radijo fondams. Lietuvoje, Rusijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV išleista per 40 jo vinilinių ir kompaktinių plokštelių. 2010 m. Sankt Peterburge išleistas M. K. Čiurlionio kūrybos styginių kvartetui šio ansamblio įgrotas CD; 2011 m. pasirodė kompaktinės plokštelės su dainininku Merūnu Vitulskiu, su soliste Ona Kolobovaite – skirta R. Schumanno gimimo 200-osioms metinėms; 2012 m. išleista Vilniaus kvarteto ir dainininko Liudo Mikalausko įrašyta kompaktinė plokštelė „Maironio balsu“. Ji buvo pristatyta 2012 m. rugpjūčio 9 d. LR Seime per koncertą, skirtą pasaulio lietuvių suvažiavimui. 2012–2013 m. LNF išleido dvi koncertų ciklo „Intro musica“ kompaktines plokšteles, kuriose Vilniaus kvartetas įgrojo įrašų su fleitininke V. Kaziulyte, klarnetininku V. Giedraičiu ir vargonininke K. Juodelyte.

2015 m. rudenį, nuo pirmos dienos grojusi, Vilniaus kvartetą paliko jo primarija prof. Audronė Vainiūnaitė, perdavusi didžiulį 50-ties metų, daugiau kaip 3500 koncertų muzikinį kraitį jaunajai smuikininkei Daliai Kuznecovaitei, kuri kvarteto muzikavimo pagrindus gavo Nacionalinėje M. K. Čiurlionio meno mokykloje, prof. A. Vainiūnaitės klasėje.

Kvarteto sudėtis 2020 metais pasikeitė. Nuo tų metų vasario mėnesio į kvartetą įsijungė buvusi orkestro „Kremerata Baltica“ koncertmeisterė Kristina Anusevičiūtė, griežianti altu, o violončelininką Augustiną Vasiliauską, orkestre grojusį penkiasdešimt metų, šių metų rudenį pakeitė jo mokinys Deividas Dumčius, iki tol griežęs Naujų idėjų kameriniame orkestre.

Vasario 24 d. vykęs Valstybinio Vilniaus kvarteto koncertas turėjo paantraštę: “Kvarteto primarijos Dalios Kuznecovaitės inauguracija". Iš tiesų tai buvo pats pirmasis Vilniaus kvarteto koncertas filharmonijos Didžiojoje salėje, kuriame prie pirmojo pulto neišvydome net penkiasdešimt metų kvartete griežusios Audronės Vainiūnaitės. Jos vietą užėmė tarptautinių konkursų laureatė Dalia Kuznecovaitė, melomanams pažįstama kaip ryški simfoninių ir kamerinių koncertų solistė.

Šis įvykis stipriai sujudino palyginti ramią mūsų muzikinio gyvenimo tėkmę. Neatsitiktinai į koncertą susirinko kaip reta daug visų kartų profesionalių muzikantų, ypač stygininkų. Visiems magėjo būti šio, sakyčiau, istorinio koncerto liudininkais. Bet pradžioje - apie Audronę Vainiūnaitę. Iki šio koncerto ji buvo vienintelė kolektyvo narė nuo susikūrimo 1965 metais. Vainiūnaitė buvo ir tebėra kvarteto pirmųių žingsnių ir ilgo kelio į meninę brandą kūrėja ir liudininkė. Be šios smuikininkės, esu įsitikinusi, Vilniaus kvartetas nebūtų 1972-aisiais laimėjęs svarbaus tarptautinio konkurso Lježe (Belgijoje), nebutų taip tvirtai ir užtikrintai kopęs į atlikimo meno aukštumas. Mano kartos muzikantai kvartetinio meno sampratą iš esmės gilino lankydami šio kolektyvo koncertus. Vainiūnaitė buvo ryškiausia Vilniaus kvarteto individualybė. Jos meistriškas grojimas, tobulas instrument valdymas ir sąžininga tarnystė muzikai buvo tarsi kamertonas kitiems nariams. Kvarteto sudėtis keitėsi, antrasis smuikas Artūras Šilalė ir altininkas Girdutis Jakaitis į ansamblį atėjo palyginti neseniai, Jakaitis - 1996-aisiais, Šilalė - 1999-aisiais. Violončelininkas Augustinas Vasiliauskas, dabar jau vyriausias narys, kvartete griežia taip pat ne nuo pat padžių. Nuo 1970-ųių ir iki šios dienos jis yra aktyviausias kolektyvo veiklos ir programų formuotojas. Gausybė įdomių, reikšmingų kvarteto programų ir ciklų telkė publiką, lavino jos skonį, supažindino su šio žanro šedevrais ir mažai Lietuvoje žinoma muzika, garsiais atlikėjais ir talentingu jaunimu. Paminėsiu bent kelis įspūdingus ciklus: “Europos Sąjungos šalių kamerinės muzikos vakarai”, “Romantinės ir lietuvių šiuolaikinės muzikos vakarai", “Pasaulio meno meistrai ir Vilniaus kvartetas”, “Kvartetas ir fortepijonas, “Jaunieji Lietuvos talentai ir Vilniaus kvartetas". Šis kotektyvas ypad daug dėmesio skyrė lietuvių muzikai, pagrojo apie šimtą lietuvių autorių kūrinių, kurių pusė buvo sukurta specialiai jam.
Ryškiausiai įsiminę koncertai žavėjo ne tik skoningomis interpretacijomis, ansambliškumu ir kamerinio muzikavimo subtilybėmis, bet kiekvienąsyk - tiesiog stulbinančiu Vainiūnaitės grojimo virtuoziškumu, juvelyrišku tikslumu, galinga menine įtaiga. Ir taip - ištisus penkis šiam menui pašvęstus dešimtmečius. Sukauptas milžiniškas repertuaras, pagrota daugiau kaip pusketvirto tūkstančio koncertų, apkeliautas, galima sakyti, visas pasaulis... Turbūt ne tik aš apgailestavau, kad prieš koncertą scenoje nepamatėme Audronės Vainiūnaitės ir nepadėkojome jai.


Koncerto programa buvo patraukli, gerai apgalvota, sakyčiau, netgi simboliška, nužyminti svarbiausius Vilniaus kvarteto repertuaro bruožus. Pradėta nuo kvarteto žanro kūrėjo Josepho Haydno, kurio visus 83 kvartetus kolektyvas yra atlikęs. Pasirinktas vėlyvojo periodo 76 opuso antrasis d-moll kvartetas, vadinamas “Kvintų kvartetu". Du fortepijoniniai kvintetai – Mindaugo Urbaičio “Ramybė" ir Remigijaus Merkelio “,MiKonst''- atspindėjo lietuviškojo repertuaro dalį. Juos atliekant prie kolektyvo prisijungė pianistas Rokas Zubovas. Šiuose opusuose, ypač Urbaičio “Ramybėje", pasigirsta publikai gerai žinomų Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinių fragrnentai, atlikėjų labai jautriai išryškinti. Urbaičio muzika iš tiesų alsavo ramybe, o Merkelio – dramatizmu, sakytum, kūrėjo kančiomis ieškant to tikro vienintelio motyvo, pagaliau atrandamo tik kūrinio gale... Šiuos kvintetus, sukurtus 2000-aisiais, minint Čiurlionio 125-ąsias gimimo metines, Vilniaus kvartetas su Zubovu yra nesyk atlikęs Lietuvoje, taip pat Jungtinėse Amerikos Valstijose. Yra išleista ir kompaktinė plokštelė.
Paskutinis didžiausias programos numeris - Franzo Schuberto kvartetas “Mirtis ir mergelė", Nr. 14 d-moll. Publikos ir atlikėjų mėgstamas veikalas, šio žanro literatūros šedevras, tapęs ir viena įspūdingiausių Vilniaus kvarteto interpretacijos viršukalnių. Šisyk atliktas, jis ypač akivaizdžiai bylojo apie gyvenimo kontrastus, skausmą ir džiaugsmą, tragediją ir čia pat trykštančias linksmybes, apie mirtį...
Sudėtingą ir, paprastai sakant, labai sunkią programą klausiausi pirmiausia galvodama apie tai, kaip į seniai susigrojusį kolektyvą įsilies naujas balsas, jaunoji primarija Dalia Kumecovaitė. Klausa buvo maksimaliai įtempta, tarsi sėdėčiau ne koncerte, o kokiame nors konkurse. Apibendrinus viso vakaro įspūdžius, galima drąsiai pasakyti: pirmasis smuikas į ansamblį įžengia kol kas galbūt atsargiai, tačiau išties užtikrintai. Akivaizdus buvo smuikininkės meistriškumas, kruopščiai parengtos ir atliktos visos sudėtingos skirtingų stilių partijos. Atliekama muzika alsavo, liejosi sklandžiai, laisvai ir vaizdingai. Emocinis tonusas ir meninė raiška stiprėjo su kiekvienu kūriniu, o atliekant Schubertą pasiekė didžiausią įtaigą. Būtent šiame veikale labiausiai išryškėjo Kuznecovaitės muzikinė vaizduotė, intelektas ir virtuoziškumas.
Būtų ne visai teisinga jau pirmame bendrame koncerte iš naujo atlikėjo reikalauti visapusiškos kvartetinio griežimo stiliaus tobulybės. Grojimas kvartete turi savo specifiką, išsikristalizuojančią per ilgesnį laiką kartu muzikuojant, įsiklausant į partnerių skambesį, štrichus, artikuliaciją. Šių dalykų, ypač glaudžiai susijusių su klasicizmo muzika dar stigo Haydno kvartete. Pagrojus daugiau šio stiliaus muzikos, manau, atsiras raiškesnis frazių kontūras, konkretesnis garsas. Koncerte Kuznecovaitė nedemonstravo savo pirmumo kokiais nors išoriniais judesiais, tačiau tai nereiškia, kad nevykdė vadovaujančio vaidmens. Jis buvo gerai juntamas. Trys ansamblio kolegos jaunajai primarijai buvo ypač dėmesingi ir jautrūs partreriai. Šios pastangos ir nuoširdus susitelkimas muzikai spinduliavo įI salę šilumą, kurė jaukią ir pakilią nuotaiką.

Živilė Ramoškaitė, Naujas žingsnis į tradiciją,
Valstybinio Vilniaus kvarteto koncertas Nacionalinėje filharmonijoje, 7 meno dienos, 2016 03 04

Meistriškai ir profesionaliai Vilniaus kvartetas atskleidė mums kvarteto žanro evoliuciją, pateikdamas ją kaip įtampos kupiną muzikinės dialektikos įvykį.

AbendzeitungMunchen, 1997

…J. Brahmso Kvarteto c-moll interpretacija pasižymėjo sodriu raiškumu, dosniu frazuotės lyrizmu, efektingai išryškinta harmonija ir gilia mintimi.

Le Dauphine, Grenoblis, 1997

… Ansamblis puikiai griežė Beethoveną:preciziškos muzikinės struktūros, griežtumas ir paprastumas – jų interpretacijai nestigo nieko, ko ši muzika reikalauja.

Frankfurter Allgemeine, 1996

Kvartetas tiesiog spinduliavo darną…  Griežė savitai, originaliai, tačiau neįmantriai. Vilniaus kvartetas ir nelinkęs siekti Vakarų kvarteto lygmens, kupino ekstravagancijos, dažnai netvaraus.

Houston Chronicle, 1996

Grupės ansamblis yra nepriekaištingas, tiesa, ritmas traktuojamas gana laisvai. Antras ypatingas bruožas – kvarteto garsas; jis panašus į gero šokolado skonį: pavergia, tačiau juo niekaip nepersisotinsi. Jauti nepaprastą vienybę, kurios neįmanoma nusakyti žodžiais…

The Boston Globe, 1979