Skaidra Jančaitė gimė 1967 Kaune. 1987 baigė Kauno J. Gruodžio konservatoriją, kurioje mokėsi choro dirigavimo (dėst.L.Turūtaitės kl.). 2002 baigė Lietuvos muzikos akademiją, doc. J.Grickienės ir prof. V.Noreikos solinio dainavimo klasę. 1991-1992 ji tobulinosi prof. A.Orlowitz’o (Danija), 1996 – prof. T.Grubbe (Prancūzija), 1997 – prof. J.Loiblo (Austrija), 2002 prof. A.Schlegel (Beskow Burg) dainavimo meistriškumo kursuose.
1987 - 2001 dainininkė dirbo Lietuvos muzikos akademijoje, nuo 1998 – Kauno J.Naujalio menų gimnazijoje.
Skaidra intensyviai koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje – dalyvauja avangardinės ir eksperimentinės muzikos renginiuose, klasikinės ir šiuolaikinės muzikos koncertuose, festivaliuose. Solistė dainuoja su Lietuvos kamerinės muzikos kolektyvais. Dainininkės repertuare – Renesanso, baroko, klasikinės, romantinės ir šiuolaikinės muzikos opusai, sakralinė muzika, dainos, rusų romansai ir lietuvių liaudies muzika.

Jau 20 metų Skaidra gerai žinoma kaip sakralinės muzikos atlikėja, koncertuojanti Lietuvos bažnyčiose, mokyklose, koncertų salėse. Populiarūs tapo nuo 1992 dainininkės pradėti rengti „Adventinės nuotaikos“, „Žaidžiame garsais“ susikaupimo koncertai Lietuvos moksleiviams bei „Sekmadieniniai sakralinės muzikos koncertai“ Vilniaus Šv. Kazimiero ir kitose Vilniaus bei šalies bažnyčiose. Menininkė nuosekliai ieško naujų bendravimo su klausytoju formų ir galimybių, atrasdama savitą išraiškos stilių: kuriamų muzikinių-edukacinių programėlių vaikams ir jaunimui metu betarpiškai bendrauja su klausytoju ir nuteikia jį atsivėrimui bei saviraiškai.
Menininkės prigimčiai ypač giminingas šiuolaikinės muzikos ekspresyvumas, galimybė atrasti joje naujas interpretacijos galimybes ir būdus. Jau kelinti metai dainininkė, atlikdama šiuolaikinę vokalinę muziką, savo koncertuose nuosekliai jungia muzikos, dramos, šokio, pantomimos, fotografijos meno (menininkė nuo 2003 kuria ir rengia meninės fotografijos parodas) išraiškos elementus, taip suformuodama individualų stilių, pasižymintį stipria kūrinių perteikimo žiūrovams įtaiga.

Solistė yra dalyvavusi įvairiuose festivaliuose: Jauna Muzika (1991, 1995, 2004), T.Manno festivalyje Nidoje (1997, 2004), Vilniaus festivaliuose (1999, 2000), Pažaislio muzikos festivaliuose (1997-2003, 2005), “Kristupo vasaros festivalyje” (2004 – 2006), “Gaidos festivalyje” (2000, 2005), “Iš Arti“ (2002, 2003), „Sumirimo“ (1996, 1998),  „Kuršių Nerijos“ (1999, 2001 , 2006-07), „Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu“ (2003-2006), „Neverbalinio teatro festivalyje“ (2005),  „Permainų muzikos“ (2005), „Muzikinio rugpjūčio pajūryje“ (2005), „Vargonų vasaros” (2005), „Aukštaitijos vargonų muzikos festivalyje“ (2001), Ljubljanos festivalyje (Slovėnija, 2005), ”Probalticos (Lenkija, 2006), ”Coleurs du Monde” (Prancūzija, 2006),  „Tourning sounds 5“ (Lenkija, 2007).

Koncertavo Austrijoje (1996, 2008), Danijoje (1997), Rusijoje (2000, 2002), Latvijoje (2001, 2003, 2007), Baltarusijoje (2006), Slovėnijoje (2005), Lenkijoje (2006-07), Vokietijoje (2002), Prancūzijoje (2001 – 2008), Vengrijoje (2005), (Kanadoje (2003, 2004), JAV (2003-2007). Solistė koncertavo su Lietuvos kameriniais ansambliais Musica Humana, Čiurlionio kvartetu, Vilniaus arsenalu, Ex Tempore, Collegium, Chordos kvartetu, Kanados kvartetu Gould String Quartet, Torunės kvintetu Multicamerata; pianistais V.Slobodianu, G.Zalatoriene, L.Giedraityte, E.Mikšiu (Lietuva), R.Stalygiene (JAV), P.Stravinsku (JAV), V.Paulauskaiteė - Binder (JAV), V.Serebryany (Kanada), K.Enns (Kanada), E.Minkštimu (USA-Lietuva), B.Vainiūnaite; vargonininkais L.Digriu, A.Telksnyte, R.Marcinkute Lesieur, B.Vaitkumi, A.Kalejs; dainavo diriguojant P.Bermanui (Italija), D.Katkui, R.Šervenikui.

2007 m. įgyvendinti reikšmingiausi menininkės projektai:
Koncertinės gastrolės JAV, Prancūzijoje.
Kūrybos ir meno sintezės šventė „Kūrimo diena“ - didžiausias Skaidros Jančaitės suorganizuotas renginys, sutelkęs virš 300 kūrėjų (vaikų teatrai, šokių trupės, ansambliai, muzikantai, dailininkai, kompozitoriai, poetai, video menininkai, aitvarų judėjimas ir kt.). Įsiliedama į bendrą kūrybinį procesą, menininkė paminėjo savo amžiaus ir kūrybos jubiliejų.
„Malda” - nauja muzikinė autorės  pantomima (muzika, judesys, gyvas dainavimas).
Naujos programos “Ave Maria“ ir „Sakralianiai duetai“.
Koncertai „Kuršių Nerijos” IX festivalyje bei Anykščių miesto šventėje; parodų „Paviršiai” ir grafikos „ Kreivos trūkinėjančios linijos” eksponavimas.
UMI festivalis „Ką tu čia dabar darai?“ „Galeroje“. Su suomių menininkais atliktas projektas „Uždraustas menas”.
Bendras projektas „Šešiakampio šiluma“ su grafike M.Gonzenbach (Šveicarija) ir šokėja S.Orinska (Latvija).
Projektas su vaikų stovykla „Aitvarai Baltijai”, kuriame Skaidra surengė savadirbių instrumentų ir vaikų kūrybos dainų koncertą prie Baltijos ir pastatė spektaklį.
Festivalis „Pilies akordai” Raudondvaryje.
Edukacinė programa „Žaidžiame garsais” su fotografijų ekspozicijomis „Diptikai” Kauno Juozo Naujalio ir Voldorfo mokyklose.
Lietuvje įvyko A. Zubel ”Unison” premjera su akordionistu R.Sviackevičium.
Trys spektakliai su ”Laboratory of stage art” menininkais Rygoje, Pedvale.
Varšuvos Tourning sound 5 festivalyje B.Lango ”DW 15 songs preludes” premjera.

Skaidros kūrybinė veikla daugiaplanė: ji rengia fotografijos parodas, o pastaruoju metu kuria grafikos darbus ir surengė pirmąją parodą (Niujorke, Anykščių koplyčioje). Ši jos veiklos sritis žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Fotografė suruošė savo darbų parodas:
„Verkiantis miškas / Ramiojo vandenyno pakrantė”, „Diptikai”, „Mintis laike”, „Bažnyčios mikropasaulis. Kripta. Kaimynystė”, „Lietuvoje-Kaimas-Gamta, Miestas-Istorija”, „Paviršiai”, „Aš paskendau juose”, „Užupio laiškas Monmartrui”, „Pavojingas-Uždraustas menas”, „Menininkas menininkui” ir kitas. Minėti fotografijų ciklai buvo eksponuoti šalies muziejuose, mokyklose, bažnyčiose, Kauno menininkų namuose, Vilniaus Rotušėje, o taip pat Paryžiaus ”Notre Dame-d'esperans”, Monmartre, Lijone, Otavoje (Kanada), Hamiltone, Toronte, Budapešte, Detroite, Niujorke, Vašingtone, Atlantoje, San Franciske, Sietle.
Fotografijų ciklas, pateiktas LR UR ministerijos organizuotam konkursui „Tai, ką turime geriausio”, 2005 apdovanotas specialiu URM prizu.

"Dainininko profesiją labai sunku apibūdinti, nes tai gal ne profesija, o greičiau Dievo dovana, gamtos malonė. Gražus balsas – pats įtaigiausias muzikos instrumentas, kurį reikia nuolat lavinti, tobulinti, ugdyti. (…) S.Jančaitė kaip tik ir eina šiuo sunkiu muzikinio tobulinimosi keliu. Ji stengiasi pažinti įvairias vokalines technikas, reikalingas atliekant skirtingų stilių muziką. O atlieka solistė muziką, apimančią plačiausią stilistinę amplitudę – nuo baroko iki naujausių šiuolaikinių kūrinių, laisvų improvizacijų, avangardinių eksperimentų."

D.Kšanienė. Klaipėda, 2001 01 13

"A.Schoenbergo, O.Messiaeno, F.Poulenco ciklai tiesiog stebino: įtikinamas stiliaus perteikimas, nepriekaištingas autentiškų tekstų vokiečių ir prancūzų kalbomis fonetiškumas, pagaliau 30 poemų-dainų atmintinai kalbėjo, jog scenoje mus žavi ne tik gražaus balso simpatinga dainininkė, bet ir žmogus intelektualas." Įdomiausia, kad šių avangardizmo klasikų šiaip jau ne ypač vokalui patogi, sunkiai intonuojama muzika buvo atliekama be jokios įtampos, tarsi pasimėgaujant.

R.Gudelis. Muzikos barai, 2001, kovas

"Skaidra Jančaitė iš būrio kitų jaunų dainininkų išsiskiria itin individualia kūrybine raiška ir asmenybės harmoningumu. Ji niekad neina tiesiu, kitų išmintu keliu, bet atkakliai ieško savo kūrybinio veido. Skaidra rimtai studijuoja ne tik vokalą ir muziką, jos interesai aprėpia filosofiją, religijotyrą, literatūrą, fotografiją, šokį. Būtent dėl to ji sugeba labai giliai pažvelgti į atliekamą kūrinį, praturtinti jį įvairiomis prasmėmis ir žavėti klausytojus tiek šiuolaikinės muzikos, tiek džiazo ar tango interpretacijomis. Ji drąsi menininkė, todėl nebijo rizikuoti pasirinkdama sudėtingas programas (ką reiškia viename koncerte atlikti Schoenbergo, Musorgskio, Messiaeno ir Poulenco vokalinius ciklus!), ar keliaudama koncertuoti į atkampiausius Lietuvos miestelius. Manau, nebūtų per drąsu, jei Skaidros žmogiškąją ir atlikėjiškąją brandą palyginčiau su Renesanso menininko, nuolat tobulinusio savo asmenybę įvairių sričių pažinimu, visapusišku išsilavinimu."

Rūta Prusevičienė

"S.Jančaitės pasirinktas kelias – šiuolaikinė muzika, atlikėja eina juo septynmyliais žingsniais. Kiekvienos frazės, kiekvieno sakinio gilumoje galime įžvelgti praeitą darbą ir įdirbį. Koncertiniame variante - beveik viskas be vargo, be akivaizdžiai matomų pastangų, viskas pajungiama meninei idėjai realizuoti. Tai - didelis dainininkės nuopelnas, kartu tapęs dovana kamerinio vokalo mėgėjams."

V.Zalatoris. Muzikos barai, 2002, balandis

Festivalio viršukalnės... Nevienodos, skirtumais vienos kitas papildančios. A. Schönbergo "Pierrot lunaire" ("Mėnulio Pjero") praėjusio amžiaus pradžioje nemenkai muzikos daliai ženklino posūkį. Pagaliau, po devyniasdešimties metų, jis suskambo Lietuvoje. Būta ketinimų jį atlikti, bet štai tik Skaidra Jančaitė ryžosi atrasti deramą kalbėjimo ir dainavimo jungtį, o šešeto instrumentalistų ansamblis - įveikti pašėlusiai įnoringos partitūros keblumus. Tai Ilona Klusaitė, Ričardas Vytas, Dainius Palšauskas, Algimantas Treikauskas, Algirdas Budrys ir Sergejus Okruško (smuikas, altas, violončelė, fleita, klarnetas, fortepijonas). "Mėnulio Pjero" - kažkur ties koncerto, teatro, kabareto ribomis. Tą vykusiai pabrėžė Juozo Statkevičiaus suprojektuotas besimainantis dainininkės rūbas. Kad viskas šitaip suskambėtų, taptų lakoniška ir aišku, prireikė 35 repeticijų.

Edmundas Gedgaudas, 7 meno dienos, „Nidos popietės ir vakarai“, 2003 07 25

Pastarųjų metų kūrybiniuose bandymuose Skaidra Jančaitė siekia įvairių menų sintezės. Menininkė teigia: „Norėdama išreikšti save iš esmės, turiu ieškoti ir naujų formų. Mano eksperimentams nereikia didelių lėšų, vienas žmogus geriausiai gali sukurti miniatiūrą. Dabarties laikais svarbi meninių projektų pristatymo kultūra. Potencialiam žiūrovui ar klausytojui reikėtų iš anksto žinoti, kodėl jis turėtų aplankyti būtent šio kūrėjo parodą, koncertą, spektaklį. Šiam tikslui ir turėtų padėti menininkų prisistatymai. Į vientisą formą sujungiau garsą, judesį, idėją, plastiką, vaizdus...“

Eugenija Žakienė, “Nemunas” 2004

Skaidra Jančaitė iš būrio kitų jaunų dainininkų išsiskiria itin individualia kūrybine raiška ir asmenybės harmoningumu. Ji niekad neina tiesiu, kitų išmintu keliu, bet atkakliai ieško savo kūrybinio veido. Skaidra rimtai studijuoja ne tik vokalą ir muziką, jos interesai aprėpia filosofiją, religijotyrą, literatūrą, fotografiją, šokį. Būtent dėl to ji sugeba labai giliai pažvelgti į atliekamą kūrinį, praturtinti jį įvairiomis prasmėmis ir žavėti klausytojus tiek šiuolaikinės muzikos, tiek džiazo ar tango interpretacijomis. Ji drąsi menininkė, todėl nebijo rizikuoti pasirinkdama sudėtingas programas (ką reiškia viename koncerte atlikti Schoenbergo, Musorgskio, Messiaeno ir Poulenco vokalinius ciklus!), ar keliaudama koncertuoti į atkampiausius Lietuvos miestelius. Manau, nebūtų per drąsu, jei Skaidros žmogiškąją ir atlikėjiškąją brandą palyginčiau su Renesanso menininko, nuolat tobulinusio savo asmenybę įvairių sričių pažinimu, visapusišku išsilavinimu.

Rūta Prusevičienė

Individualia kūrybine raiška tarp kolegų atlikėjų išsiskirianti dainininkė Skaidra Jančaitė ir instrumentinis ansamblis, diriguojamas Roberto Šerveniko, festivaliui pasiūlė programą "Mėnulio Pjero". Pagrindinis jos akcentas – dodekafonijos pradininko Arnoldo Schöenbergo vokalinis ciklas "Mėnulio Pjero" ("Perrot lunaire", 1912 m.), laikomas vienu įtaigiausių ekspresionistinių kūrinių. Poetinis tekstas šioje melodramoje perteikiamas neįprastu "kalbėjimo-dainavimo" būdu. S. Jančaitė atlieka Pjero vaidmenį, vilkėdama dizainerio Juozo Statkevičiaus sukurtą kostiumą, kūrinio tekstą lietuviškai skaito aktorė Birutė Marcinkevičiūtė. Na, o pirmosios koncerto dalies kulminacija turėtų tapti Dmitrijaus Šostakovičiaus "Satyros" – šmaikštus ir teatrališkas vokalinis ciklas. Apskritai teatrališkumas ir ekspresyvumas yra skiriamieji koncerto bruožai, kuriantys jo patrauklumą tarp skirtingos meninės patirties klausytojų.

Apie Klaipėdos "Permainų muziką", Uostamiestyje rengiamas šiuolaikinės muzikos festivalis kviečia keistis, 7 meno dienos, 2005 09 16

Savo žavesiu užbūrė spalvinga solistės Skaidros Jančaitės asmenybė – sudėtingą A. Schönbergo muziką ji atliko nepaprastai lengvai ir grakščiai.

Kristina Pilibaitytė, "Permainų muzika" nauja atradimų erdvė, Literatūra ir menas, 2005 11 11