Sigutė Trimakaitė (sopranas)

Image
Biografija
Repertuaras
Koncertai
Garso įrašai
Spauda
Galerija
Biografija
Repertuaras
Koncertai
Garso įrašai
Spauda
Galerija

Sigutė Trimakaitė studijavo Lietuvos muzikos akademijoje 1978-1985 m. (doc. Dr. A.Kisielienės kl.). 1984 m. tapo M. Glinkos dainininkų konkurso laureate, o 1987 m. iškovojo pirmąją premiją tarptautiniame Maria Callas konkurse Atėnuose.


Dainininkė koncertuoja su Lietuvos pianistais bei vargonininkais Justu Dvarionu ir Leonidu Melniku, dainavo su Lietuvos, Atėnų, Kijevo, Maskvos simfoniniais ir kameriniais orkestrais, Lietuvos ir užsienio instrumentiniais ansambliais („Vilniaus Arsenalu”, „Ventus Maris”). Diriguojant Prof. Sauliui Sondeckiui, S.Trimakaitė dalyvavo atliekant V.Vivaldi ”Gloria”, D.Scarlatti ir G.B.Pergolesi ”Stabat Mater”; diriguojant Juozui Domarkui – W.A.Mozarto „Karūnavimo mišias” (KV 317), G.F.Handelio oratoriją ”Samsonas”; diriguojant Gintarui Rinkevičiui – F.Schuberto Mišias Es-dur, A.Honeggero oratoriją “Jeanne d’Arc ant laužo” ir G.Mahlerio VIII-ąją simfoniją.


Be gausios koncertinės veiklos Sigutė Trimakaitė didelį dėmesį skiria įrašams Lietuvos radijo fondams. 1992 metais Vilniaus Arkikatedroje kartu su vargonininku, prof. Leonidu Melniku įrašė, o 1998 metais išleido pirmąją kompaktinę plokštelę. Vilniaus plokštelių studijoje kartu su pianistu Justu Dvarionu įrašė ir 1999 m. išleido antrąją solinę kompaktinę plokštelę. Įrašė vaikams skirtas plokšteles (T.Makačino, K.Vasiliauskaitės, V.V.Barkausko) bei audio kasetę (T.Kutavičiaus muzika), kūrinių teatro ir kino muzikai (J.Širvinsko, M.Urbaičio, A.Balsio, R.Šileikos ir Š.Nako). Paskutinis stambus darbas įrašų srityje - 1999 metais įrašyta lietuvių kompozitorių bei lietuvių liaudies dainų programa, skirta naujai kompaktinei plokštelei.


Solistės Sigutės Trimakaitės sukauptas reperturas platus – nuo lietuvių liaudies dainų, vaikiškų dainelių iki solidžių arijų ir kamerinių kūrinių. Masina Trimakaitę XX a. muzikos repertuaras – ji yra dalyvavusi Baltijos muzikos festivaliuose „Gaida”, atlikusi šiuolaikinius lietuvių kompozitorių B.Kutavičiaus, F.Bajoro, M.Urbaičio, S.Dikčiūtės, F.Latėno, O.Narbutaitės, J.Juozapaičio, K.Vasiliauskaitės kūrinius. Ypatingi ryšiai Trimakaitę sieja su prancūzų vokaline lyrika. Jos repertuare nuolat dainuojami G.Faure, C.Debussy, C.Francko, F.Poulenco, E.Satie, A.Honeggero kūriniai.


Sigutė Trimakaitė gastroliavo Vengrijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Vokietijoje, Italijoje, JAV, Kanadoje, Anglijoje, Šveicarijoje. Daug koncertuoja Lietuvoje, įrašinėja kompaktines plokšteles, pasirodo per televiziją, radiją.


2001 metais Lietuvoje įvyko pirmasis Sigutės Trimakaitės muzikos festivalis, kuris įgavo „Šokoladinis Mocartas Lietuvoje ” pavadinimą ir tapo tradicinis. 2001-2002 m. surengtas pirmasis „Kalėdinės muzikos festivalis, kuris taip pat tapo tradicinis.

Lietuvių kompozitoriai

Vaclovas Augustinas

Gloria

Feliksas Bajoras

“Dzūkų dainos”

“Kodėl” / Whay / balsui ir fortepijonui

Osvaldas Balakauskas

“Daugybė pravirų šulinių”

Jeronimas Kačinskas

“Trys liaudies dainos” / Three folk Songs / balsui ir fortepijonui

Bronius Kutavičius

“Avinuko pėdos” / The Lamb’s Footsteps / balsui ir fortepijonui

Faustas Latėnas

“Pavasario triptikas” / balsui ir fortepijonui

Mindaugas Urbaitis

“Meilės daina ir išsiskyrimas” ( balsui ir vėluojančiai sistemai)

„Iš vasaros” / From the Summer

Genovaitė Vanagaitė

„Raliavimai” balsui ir birbynei

Kristina Vasiliauskaitė

„Mažajai Teresei”

Oratorijos. Kantatos. Mišios. Pasijos

Johann Sebastian Bach

Magnificat

Messe A-dur

Gabriel Faure

Requiem

Joseph Haydn

Kleine Messe B-dur

Stabat Mater

George Frideric Hendel

Oratorija Samson

Arthur Honegger

Jeanne d’arc au bucher

Wolfgang Amadeus Mozart

Requiem

Giovanni Battista Pergolesi

Stabat Mater

Domenico Scarlatti

Stabat Mater

Franz Schubert

Messe Es-dur

Stabat Mater

Antonio Vivaldi

Gloria

Balsui ir orkestrui

Benjamin Britten

Phrase. Antigue iš Illuminations

Domenico Scarlatti

Trys arijos: Sento l’aura, Quando in notte, Se da un empio

Jean-Baptiste Weckerlin

Keturios pastoralės

Balsui ir fortepijonui

Johannes Brahms

Regenlied (Klaus Groth) op. 59 No. 3

Madchenlied (Paul Heyse) op. 107 No. 5

Serenade op. 70 No. 3

Vergebliches Standchen op. 84 No. 4

Wiegenlied op. 49 No. 4

Gabriel Faure

Ici-bas op. 8 No. 3

Clair de lune op. 46 No. 2

Chanson d’amour op. 27 No. 1

Arthur Honegger

Petit cours de morale, 1941

Trois Chansons de la petite sirene d’Andersen, 1926

L’Adieu from Six Poemes , 1917

Francis Poulenc

Fiancailles pour rire

Banalites

Un Poeme, 1946

Maurice Ravel

Chanson des cueilleuses de lentisques from Cinq melodies populaires grecques

Chanson francaise from Chant populaires

Erik Satie

Trois melodies (J.-P. Contamine de Latour ), 1886

Robert Schumann

Myrten

Kiti kūriniai

Hendrik Andriessen

Fiat, Domine

Johann Sebastian Bach

Pastorale in F major BWV 590

Aus der Tiefe rufe ich, BWV 745

Adagio from Concerto in D minor, BWV 974

Giulio Caccini

Amarilli

Antonio Cesti

Alma mia from opera Argia

Cesar Franck

Panis Angelicus

Max Reger

Maria Wiegenlied

Alessandro Scarlatti

Toglietemi la vita ancor

Franz Schubert

Ave Maria

Antonio Vivaldi

Domine Deus from Gloria

Sigutė Trimakaitė - R.Schumann "Kaip gėlė tu nuostabi"

… Sigutė Trimakaitė turi nepaprastą muzikinę įtaigą. Ji muzikuoja visa savo siela ir kūnu. Ypač tiksli jos deklamacija, ji švariai intonuoja, lengvai išdainuoja aukštas natas. Jausmingumas, susietas su dinamika bei agogika, ir sukelia šį įspūdį.

Marcus Packer, Saarbrucher Zeitung, Vokietija, 1990

Sigutė Trimakaitė dainuoja lengvai, instrumentiškai tiksliai. Tą pat galima sakyti apie ritmą, frazavimą, artikuliaciją. Šie dalykai kelia susižavėjimą ne tik dėl preciziškumo, bet ir dėl to paprastumo, su kuriuo atliekami.

Donatas Katkus, Literatūra ir menas, 1985

Dainininkės sopranas taikliai perteikia baroko melodijų arabeskas, virtuozišką melizmatiką; kompozitorių romantikų vokalinėse miniatiūrose ji geba giliai ir išraiškingai, bet sykiu labai paprastai, betarpiškai panirti į sukūringą jausmingų melodijų poetiką, o dainuodama XX a. muziką – iškedenti visus turimus tembrinės išraiškos resursus.

Vytautė Markeliūnienė, anotacija kompaktinėje plokštelėje VSCD-026, 1998