Jonas Stasiūnas (1919-1987)
Jonas Stasiūnas (1919-09-26 Ničiūnai, Kupiškio rajonas – 1987-08-03 Vilnius) – Lietuvos operos dainininkas (baritonas), dainavimo pedagogas, profesorius, visuomenės veikėjas. Vienas žymiausių savo kartos operos solistų, įvairių lietuvių kompozitorių kūrinių pirmasis atlikėjas, pirmasis Margiris Vytauto Klovos operoje „Pilėnai“, pirmasis Radvila Balio Dvariono operoje „Dalia“ ir kt. J. Stasiūno balsas pasižymėjo dideliu diapazonu, sodriu, turingu tembru, jam buvo prieinamos ir aukšto lyrinio baritono ir charakterinio boso vokalinės partijos, jis buvo laikomas persikūnijimo meistru ir mokėjo perteikti įvairaus charakterio vaidmenų – nuo groteskiškų iki dramatiškų – smulkiausius niuansus.
Tėvas Antanas Stasiūnas ir motina Zuzana Dudaite gyveno ir ūkininkavo Ničiūnuose, netoli Subačiaus, Panevėžio apskrityje. Šeimoje augo trys sūnus ir keturios dukterys. Jonas buvo šeštasis vaikas šeimoje. Visa Stasiūnų giminė buvo balsinga, namuose nuolat skambėjo dainos, vaikai lankė pradžios mokyklą, dainavo chore.
Nuo 1932 m., besimokant Panevėžio gimnazijoje, kuri tuo metu garsėjo kaip „dainuojanti“ gimnazija, Jono dainininko talentą pastebėjo muzikos mokytojas Mykolas Karka. Iš pradžių J. Stasiūnas dainavo gimnazijos chore, bet netrukus jam buvo patikėtos ir solo partijos, kurias atliko įvairuose renginiuose, labdaros muzikos ir dainos vakaruose visuomenei. 1939 m. J. Stasiūnas dainavo jūrų karininko Kaningemo partiją S. Džonso operetėje “Geiša”, kurią M. Karka statė su “Dainos”draugijos choru. J. Stasiūnas dalyvavo ir visuomeninėje veikloje, buvo ateitininkų būrelio narys, 1939 priklausė gimnazijos šaulių sąjungai.
1940 m., mokytojo paskatintas, J. Stasiūnas įstojo į Kauno valstybinę konservatoriją ir pradėjo mokytis P. Olekos (tuo metu – Valstybinio operos ir baleto teatro režisierius) dainavimo klasėje. 1941 m. įstojo į Muzikinės komedijos teatrą, ir, dar būdamas studentas, sukūrė pirmuosius savo operetės vaidmenis: F. Leharo „Linksmoji našlė“ ir „Grafas Liuksemburgas“, F. Von Suppe „Lengvoji kavalerija“, Ch. Lecocqo „Širdis ir ranka“. 1943 m. tapo Valstybės teatro (nuo 1944 m. Valstybinio operos ir baleto teatro) operos trupės nariu. Reikšmingas to meto jauno dainininko kūrybinis laimėjimas – Figaro partija G. Rossini operoje „Sevilijos kirpėjas“. Apie sukurtą vaidmenį A. Kalinauskas rašė: „Puiki kantilena, visame diapazone lygus balsas, gera vokalinė technika nemažai prisidėjo prie vykusio vaidmens sukūrimo. Opera „Sevilijos kirpėjas tapo labai populiari, o Jonas Stasiūnas – prisiekęs Figaro vaidmens atlikėjas.“ (p .13)
Pasibaigus karui, J. Stasiūnas konservatoriją užbaigė 1948 m. ir savo kūrybiniame bagaže jau turėjo 14 operos vaidmenų, tarp jų – Figaro (G. Rossini „Sevilijos kirpėjas“) Žermonas (G. Verdi „Traviata“), Jeleckis (P. Čaikovskio „Pikų dama“), Eskamilio (G. Bizet „Karmen“). Tuo metu dainuodavo daugelyje spektaklių ir buvo vienas labiausiai apkrautų dainininkų – beveik kiekvienoje premjeroje jam buvo patikimas atsakingas vaidmuo.
1948 m. kartu su Valstybiniu operos ir baleto teatru (dab. Lietuvos nacionaliniu operos ir baleto teatru) atvyko į Vilnių. To meto teatro etatų sąraše Jonas Stasiūnas – aukščiausios kategorijos solistas. Didelis jauno dainininko kūrybinis laimėjimas buvo Demono vaidmuo A. Rubinšteino to paties pavadinimo operoje. Šiuo vaidmeniu J. Stasiūnas parodė, kad jo meistriškumas jau tiek išaugo, kad operos repertuare jam pavaldūs įvairaus plano vaidmenys. Didelio pasisekimo sulaukė ir atnaujintas J. Karnavičiaus „Gražinos“ pastatymas, kuriame J. Stasiūnas sukūrė įsimenantį senovės karžygį Rimvydą. Šiuo vaidmeniu dainininkas pradėjo šio žanro herojų galeriją operos teatro scenoje.
1951 m. M. Musorgskio operos „Borisas Godunovas“ pastatymas buvo bene didžiausias to meto operos ir baleto teatro įvykis. Už caro Boriso vaidmenį J. Stasiūnui suteikta TSRS Valstybinė premija. Tų pačių metų pavasarį J. Stasiūnas kartu su K. Petrausku atstovavo Lietuvą Didžiojo teatro 175 metų jubieliejuje Maskvoje. Tai buvo pirmasis jaunojo dainininko pasirodymas už respublikos ribų. 1954 m. – sėkmingas pasirodymas lietuvių literatūros ir meno dekadoje Maskvoje, kur J. Stasiūnas dainavo Kunigaikščio Igorio partiją to paties pavadinimo A. Borodino operoje. Apie šį vaidmenį Rusios spaudoje buvo rašoma: „J. Stasiūnas apdovanotas retu muzikinių-sceninių duomenų suderinimu, tinkamu kniaziaus (kunigaikščio) Igorio vaidmeniui atlikti: ūgis, laisvas judesių didingumas, aksominio tembro ir plataus diapazono balsas...“ (Kalinauskas, p. 25). Už šį vaidmenį 1954 m. dainininkui buvo suteiktas LTSR nusipelniusio artisto garbės vardas.
Ilgainiui, dainininko balsui bręstant ir keičiantis, augant vokaliniam meistriškumui, jis pradėjo dažniau dainuoti dramatiškas partijas – Tomskį P. (Čaikovskio „Pikų dama“), Skarpio (G. Puccini „Toska“), Mazepą (P. Čaikovskio „Mazepa“), Jagą (G. Verdi „Otelas“), Rigoletą (G. Verdi „Rigoletas“) ir kt. Vienas ryškiausių to meto J. Stasiūno ir lietuviškos operos vaidmenų – Margiris V. Klovos operoje „Pilėnai“. Šią operą su dideliu pasisekimu ne kartą atliko ne tik respublikos didžiuosiuose miestuose ir regionuose, bet ir Maskvoje, Leningrade. Margirį scenoje dainavo net 30 metų ir atliko 108 kartus.
1957 m. už nuopelnus operos teatro menui dainininkui suteiktas respublikos liaudies artisto vardas, 1964 m. – TSRS liaudies artisto vardas.
J. Stasiūnas daugybę kartų dalyvavo didelių koncertinių veikalų, tarp jų – L. van Beethoven IX simfonija, G, Verdi „Requiem“, S. Rachmaninovo kantatos „Pavasaris“, J. Juzeliūno III simfonijos „Žmogaus lyra“ ir kt. atlikime. J. Stasiūnas buvo populiarus liaudies dainų atlikėjas, nemažai koncertavęs visoje Lietuvoje, dainavo daugiau nei 1500 koncertų. Dažnai atlikdavo liaudies dainas su liaudies instrumentų ansambliais „Sutartinė“ ir „Armonika“. Daug liaudies dainų atlikdavo duetu su dukra Aušra Stasiūnaite (mecosopranas).
Su operų spektakliais ir koncertinėmis programomis apkeliavo visą Lietuvą, dainavo Baltarusijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Moldovoje, Rusijoje, Ukrainoje, Užkaukazės respublikose, Kinijoje ir Mongolijoje.
Dainininkas daug laiko skyrė muzikos įrašams radijo, televizijos ir plokštelių studijose. Lietuvos radijo fonduose saugomą kūrybinį palikimą sudaro beveik trys šimtai įrašų.
Nuo1962 m. iki pat mirties dėstė LSSR konservatorijoje (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija). Nuo 1983 m. – profesorius. J. Stasiūno dainavimo klasę baigė Eugenijus Vasilevskis, Pranas Zaremba, B. Bagdonavičius, D. Milkevičius ir kt.
J. Stasiūnas buvo aktyvus visuomenės veikėjas – nuolatinis operos teatro meno tarybos narys, profsąjungos komiteto pirmininkas, Lietuvos Teatro draugijos tarybos bei prezidiumo narys.
J. Stasiūnas keturis dešimtmečius buvo Lietuvos operos ir baleto teatro solistas, kuriame sukūrė beveik pusšimtį vaidmenų. Su operos scena J. Stasiūnas atsisveikino 1984 m., paskutinįjį kartą sudainuodamas legendinį Margirį.
Apie J. Stasiūną savo knygoje „Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras“ muzikologas Jonas Bruveris rašo: „Vienas žymiausių teatro istorijos baritonų“.
Mirė 1987 m. rugpjūčio 3 d.
Geležių miestelyje yra gatvė, pavadinta Jono Stasiūno vardu.
Parengė Aldona Juodelienė
Šaltiniai:
Aleknaitė-Bieliauskienė, R. Aksominis baritonas. Literatūra ir menas, 1999 lapkričio 6 d.
Baliūnas, B. Išliko atmintyje kaip scenos kunigaikštis Margiris. Panevėžio rytas, 1994, rugsėjo 28, Nr.190
Bruveris, Jonas. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2006, 592 p.
Juodpusis, Vaclovas. Jonas Stasiūnas. Muzikos enciklopedija, T. 3 .– Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007, p. 406
Juodpusis, Vaclovas. Tolstantis, bet nepamirštas. Muzikos barai, 2016, Nr. 5-6
Kalinauskas, A. Jonas Stasiūnas. LTSR scenos meistrai: LTSR teatro draugija, Vilnius, 1965, 41 p.
Mikeliūnas, K. Iš tvirto kamieno. 7 meno dienos, 2004 spalio 29
Jonas Stasiūnas. Literatūra ir menas, 1987 rugpjūčio 8 d.
Prisiminkime. Dainuoja Jonas Stasiūnas. (LRT laidos įrašas, 1969 m.) Prieiga per internetą: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/14299
Legendos. Jonas Stasiūnas. (LRT laidos įrašas, 2017 m.) Prieiga per internetą: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013668607/legendos_jonas_stasiunas
Operų vaidmenys:
Ch. Gounod
Hercogas, Kapuletis, “Romeo ir Džiuljeta”, 1942, 1961
Valentinas, “Faustas”, 1945
R. Leoncavllo
Silvijas – 1942, Prologas, Tonijas – 1955, “Pajacai”
E. Humperdinck
Tėvas, “Jonukas ir Grytutė”, 1942
R. Wagner
Šauklys, “Lohengrinas”, 1943
Telramundas, “Lohengrinas”, 1969
G. Verdi
Karalius, “Aida”, 1944
Žemonas, “Traviata” , 1945
Amonasro, “Aida”, 1947
Jagas, “Otelas”, 1955
Monforas, “Sicilijos mišparai, 1961
Rigoletas, “Rigoletas”, 1965
Grafas Rene Ankarstenas , Kaukių balius”, 1967
P. Mascagni
Alfijas, “Kaimo garbė”, 1945
M. Mussorgsky
Pimenas, “Borisas Godunovas”, 1944
Borisas Godunovas, “Borisas Godunovas, 1950
V. Muradeli
Komisaras, “Tautų draugystė”, 1947
P. Tchaikovsky
Jeleckis, Tomskis “Pikų dama” 1945, 1950
Mazepa, “Mazepa”, 1951
Ebn Chakia, “Jolanta”, 1962
G. Rossini
Figaro, “Sevilijos kirpėjas”, 1945
G. Bizet
Eskamiljas, “Karmen”, 1946
A. Rubinstein
Senas tarnas, “Demonas”, 1949
J. Karnavičius
Rimvydas, Jaunas bajoras “Gražina”, 1949, 1950
G. Puccini
Scarpio, “Toska”, 1951
Renčas, “Mergina iš Kalifornijos”, 1968
N. Rimsky-Korsakov
Grigorijus Griaznojus, “Caro sužadėtinė”, 1952
A. Borodin
Igoris, “Kunigaikštis Igoris”, 1952
A. Račiūnas
Jaunasis Sakalas, “Marytė”, 1953
T. Chrenikov
Listratas, “Audroje”, 1954
V. Klova
Margiris “Pilėnai”, 1956 (pirmasis atlikėjas)
Pulkininkas, “Duktė”, 1960
Ulrichas fon Jungingenas, “Du kalavijai”, 1966
Juodasis ponas, “Ave vita”, 1974
E. D'Albert
don Sebastjanas, “Slėnis”, 1956
B. Dvarionas
Radvila, “Dalia”, 1959 (pirmasis atlikėjas)
F. Ober
Milordas, “Fra Diavolo”, 1960
R. Pets
Teisėjas, “Gudrusis Antsas”, 1964
G. Massenet
Bretinji, “Manon”, 1964
S. Prokofjev
Trefų karalius, “Meilė trims apelsinams”, 1965
K. Orfas
Karalius ,“Gudruolė”, 1966
S. Rachmaninov
Lančiotas, “Francesca da Rimini”, 1966
Alekas, “Alekas”, 1966
G. Gershwin
Porgis, “Porgis ir Besė”, 1968
V. Chaet
Karalius, “Batuotas Katinas”, 1977
Lietuvių kompozitorių kūriniai (Įrašyta LRT):
Zigmas Aleksandravičius
„Žibuoklė“
„Kas mus skiria“
Eduardas Balsys
„Mano tevynė“
Vytautas Blūšius
„Auki berželi“
Algomantas Bražinskas
„Tėvynė Lietuva“
Viktoras Budrevičius
„Gimtinė mana“
„Pamilau dangaus žydrumą“
Antanas Budriūnas
„Žvejo daina“
Balys Dvarionas
"Dalia", Opera: finalas
Ištraukos iš operos "Dalia": Dalios ir Ievutės duetas iš II v.
Ištraukos iš operos "Dalia": Scena Tyzenhauzo namuose iš IV v.
Radvilos rečitatyvas ir Priesaikos scena iš operos "Dalia"III v.
„Oi, užkilokit vartelius“
Jurgis Gaižauskas
„Neliūdėkit, artojėliai“
Juozas Gruodis
„Kalvis“
Vytautas Juozapaitis
„Jurgeli, meistreli“
Julius Juzeliūnas
Simfonija Nr. 3 "Žmogaus lyra", simf. orkestrui, chorui ir solistui: 1. Lyra 2. Žmogus 3. Mintys 4. Rankos
Vytautas Kairiūkštis
„Metalas dainuoja“
"Budėk, gyvoji žeme", dainų ciklas: 1. Jei savo tarpe mirtį laikome; 2 „Pelenai“; 3. „Vaikai“; 5 „Aš norėčiau“
Konradas Kaveckas
„Ištikimybė“
„Apie vestuves“
„Norėčiau“
„Donelaičiui“
„Pavasaris“, romansas
„Man su tavim be galo gera“
„Šilagėlė“
„Į mano kambarį seni draugai atėjo“
Juozas Karosas
„Tu ateik“
„Nežinau, pykti ar nepykti“
Jurgis Karnavičius (g. 1884)
Jaunojo bajoro daina iš op. "Gražina"
Rimvydo pasakojimas iš op. "Gražina"
Abelis Klenickis
„Negęsk, žiburėli“
Vytautas Klova
„Rudenio arimuos“
Scena ir kvartetas iš op. „Pilėnai“
Mirtos ir Margirio scena. Margirio arija iš op. „Pilėnai“
Ūdrio scena iš op. „Pilėnai“
Scena ir 2 veiksmo finalas iš op. "Pilėnai"
Terscetas ir finalinė scena iš op. „Pilėnai“
Vytautas Laurušas
„Daina motinai“
„Granitas“ iš vokalinio ciklo „Bangos"
„Žvaigždelė“
Petras Oleka
„Mėgstu vasaros vakarą tylų“
Vytautas Paltanavičius
„Nemunas“
„Nuo Baltijos“
„Į mėlynas erdves“
"Žadėjau juoktis", romansas
Mikas Petrauskas
„Gulbino arija“ iš op. „Eglė žalčių karalienė"
„Neverkit pas kapą“
Antanas Račiūnas
Tauragio arija iš op. “Trys talismanai“
Scena iš op. „Mrytė“
Stasys Šimkus
„Oi, kas“
Juozas Tallat-Kelpša
„Dirbančių diena“
„Kur lygūs laukai“
Rimvydas Žigaitis
„Gėlelė“
„Toli gimtosios žemės smėlis“
Užsienio kompozitorių kūriniai (Įrašyta LRT):
Ludwig van Beethoven – „Presto“ iš Simfonijos Nr. 9, d-moll
Ludwig van Beethoven
„Giliam kape“
George Bizet
„Toreodoro kupletai“ iš op.“Karmen“
Benjamin Britten
„Plati srovė“
„Uosių gojelis“
„Parke“
Alexander Borodin
Igorio arija iš op. „Kunigaikštis Igoris“
„Dėl tolimų krantų tėvynės“
Končako arija ir scena iš operos „Kunigaikštis Igoris“
Tikhon Khrennikov
Listrato arija iš op. „Audra“
Listrato monologas iš op. „Audra“
Giulio Caccini
Orfėjaus arija iš op. „Euridikė“
Ernest Chausson
„Žavesys“, romansas
„Paskutinis lapas“
Alexander Dargomyzhsky
„Grįžo vyras“
Mikhail Glinka
„Negaliu pamiršti“
„O, nekalbėk“
„Abejonė“, romansas
Ruslano arija iš op. „Ruslanas ir Liudmila“
„Sakyk, kodėl vėl rodais tu?“
Christoph Willibald Gluck
„Tu mano svajonė“
Edvard Grieg
„Myliu tave“, romansas Nr. 3
„Norvegija“, vokalinis ciklas: 1. Sugrįžimas įtėvynę; 2. Tėvynei; 3. Heinrichas Vergeladas; 4. Piemenaitė; 5. Toli nuo tėvynės
Dmitry Kabalevsky
Lik pats savimi“
Nikolai Rimsky-Korsakov
Griaznojaus arija iš op. Caro sužadėtinė“
Liudmila Liadova
„Motinos laiškas“
Nikolai Lysenko
„Bekraščiai laukai“
Franz Liszt
„Čia visur ramu ir tylu“
„Džiaugsmas ir skausmas“
„Stebuklų meilė kupina“
„Duočiau tau šviesą saulės“
„Tu neliūdėk“
Nikolai Myaskovsky
„Tavo grožio žavesys“
Modest Mussorgsky
Boriso monologas iš op. „Borisas Godunovas“
Sergei Rachmaninoff
Aleko kavatina iš op. „Alekas“
„Sapnas“
Jean-Philippe Rameau
Tezėjaus arija iš op. Ipolitas ir Arisija“
Anton Rubinstein
Demono romansas iš operos „Demonas“
Demono arija iš operos „Demonas“
Demono romansas „Neverk, vaikeli“ iš operos „Demonas“
Demono romansas „Oro plotų vandenyne“ iš operos „Demonas“
Demono romansas „Aš tas...“ iš operos „Demonas“
„Banguoja ir šniokščia putota Kura“ iš vokalinio ciklo „12 persų dainų“
„Troškimas“
„Baladė“
Camille Saint-Saëns
„Giedruma“
Franz Schubert
„Portretas“
Robert Schumann
„Aš nepykstu“, iš vokalinio ciklo „Poeto meilė“
„Du grenadieriai“
Vissarion Shebalin
„Tu manęs su ašarom neprisimink“
Georgy Sviridov
„Meilės kančios“
Pyotr Tchaikovsky
„Ašara virpa“
Don Žuano serenada, romansas
„Laiminu jus, miškai“ iš ciklo „7 romansai balsui ir fortepijonui“
Mazepos arija iš operos „Mazepa“
Mazepos ariozo iš operos „Mazepa“
„Ruduo“
„Ne, tik tasai supras“
Francesco Paolo Tosti
„Mano mylimoji“
Giuseppe Verdi
„Requiem“
Rigoleto arija iš op. „Rigoletas“,džuzepė verdis
Jago monologas iš op. „Otelas“
Richard Wagner
Volframo daina iš op. „Tanhoizeris“
Volframo romansas iš op. „Tanhoizeris“
Lietuvių liaudies dainos (Įrašyta LRT):
Gaideliai praded giedoti,
Tamsiojoj naktelėj,
Žveng žirgelis lankoj,
Kas gražiai joja,
Augo darže eršketėlis,
Liepė tėvelis,
Augo putinas,
Ant aukšto kalno kalnelio,
Praded aušrelė aušti,
Atskrido sakalėlis,
Tam gojely,
Lietus lynojo,
Šėriau, šėriau žirgužėlį,
Tų mergelių dainavimas,
Vakar vakare,
Padariau alų,
Aš atsikėliau anksti rytelį,
Oi, šėriau, šėriau,
Koks ten lengvas poilsėlis,
Verkė mergelė,
Gieda gaideliai,
Naktigonės daina,
Oi, bernyti,
Oi, tu rūta, rūta,
Unčių tupi trys pulkeliai,
Kelk, dukrele,
Tai raibumas genelio,
Skauda, skauda,
Aš nuėjau į girelę,
Brolužėlis žirgelį balnojo,
Oi, kai mudu augom,
Treji gaideliai giedojo,
Po barkūnų žaliu krūmu,
Gera būti mylimam,
Oi, ko verki, mergele,
Ulioj bitelė,
Ta tu tu,
Aš nuėjau,
Per šilelį jojau,
Oi, mergyte,
Oi, tu strazdeli,
Oi, toli toli,
Subatos dienelę,
Vai, aš išjodamas,
Šią nedėlėlę,
Valio mano dalgelis,
Oi, tu ąžuolėli,
Augin tėvas du sūnelius,
Ko siūbuoji tu, berželi,
Aš vis viens žalnierėlis,
Šviesi naktis,
Rūdynai, purvynai,
Oi, liūdnas liūdnas,
Eisim broliai, tūto,
Jei nori valioj būti,
Oi, auga, auga,
Anoj pusėj dunojėlio,
Oi, toli toli,
Žaliam berže,
Vai ir prijojo,
Našleli, seneli,
Teka mėnuo,
Verkė mergelė,
Grįšiu-negrįšiu,
Už aukštųjų kalnelių,
Liepė tėvelis,
Neturiu aš namelių,
Du kriaučiukai žuvavo,
Žalion girion alavo,
Kur tie darželėliai,
Oi, ką kalba apynėlis,
Užblūdijo jaunas kazokėlis,
Oi, kai mes augom,
Saulutė nusileido,
Čir vir bam,
Aš bernužis bernužėlis,
Per žalią gojų,
Pakirsiu berželį,
Čibi ribi ožys,
Pamarėmis,
Keleliu jojau,
Kelkitės vaikeliai,
Pilviškių baladė,
Oi, žinau, žinau,
Gale ulyčios,
Pilki pūdymėliai,
Tėvužėli sengalvėli,
Žaliojoj lankelėj,
Tai gardu gerti,
Josiu, josiu jomarkėlin,
Apynėlis mažas,
Kad aš jojau,
Valio pieva, pievutėle,
Stok ant akmenėlio
Tautų liaudies dainos (Įrašyta LRT):
Marina (moravų liaudies daina),čekų folkloras;
Pasakyki man (moravų liaudies daina),čekų folkloras;
Jūreivio sugrįžimas (prancūzų liaudies daina);
Gluosnis (slovakų liaudies daina);
Gūdžioj nežinomoj taigoj (rusų liaudies daina);
Oravela (gruzinų liaudies daina);
Uola (rusų liaudies daina);
Skrieja šauni trikinkė (rusų liaudies daina);
Svotelis (baltarusių liaudies daina)
Jonas Stasiūnas ir Juozas Indra - Atskrend Sakalėlis
Jonas Stasiūnas - Traktorininko Daina
„Vienas žymiausių teatro istorijos baritonų , J. Stasiūnas iš viso sukūrė 52 vaidmenis, padainavo apie 1500 spektaklių (beje, tiek pat kartų koncertavo)... J. Stasiūnas buvo pirmasis Margiris „Pilėnuose“, Radvila „Dalioje“... J. Stasiūnas buvo tarp pirmųjų svetur dainavusių pokario teatro solistų... dalyvavo Lietuvių kultūros dekadoje Lenkijoje (Skarpia Varšuvos didžiajame teatre, 1957).“
J. Bruveris, „Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras“
„Paskutiniai gyvi išlikę pilėniečiai drąsiai kopia į liepsnojantį pilies bokštą. Jie mirs, bet nepasiduos priešui. Širdį sudrebina paskutinė kunigaikščio Margirio arija – prakeikimas kryžiuočiams. Vėjo blaškomose liepsnose sustingsta didinga Pilėnų kunigaikščio Jono Stasiūno figūra. Neužmirštamas įspūdis... Taip Jonas Stasiūnas ir liko Pilėnų kunigaikščiu. Ir Plateliuose, ir Klaipėdoje, ir Alytuje ir Tauragėje, ir pačiame Vilniuje...“
J. Godunavičienė, 1969 m.
