Giedrius Prunskus gimė 1971 Šiauliuose. 1978 - 89 mokėsi Jurbarko II-oje vidurinėje mokykloje. 1985 baigė Jurbarko vaikų muzikos mokyklą (smuiko klasę). 1989 – 1991 studijavo Lietuvos žemės ūkio universitete, o 1992 – 1995 Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje (dėst. Reginos Kabalinienės, vėliau - doc. Gedimino Šmito dainavimo klasėse). Solinio dainavimo studijas tęsė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakultete (doc. G.Šmito klasėje). 2000 suteiktas bakalauro diplomas. 2001 – 2002 studijavo Vokietijos Leipcigo Felix Mendelssohn–Bartholdy vardo aukštojoje muzikos mokykloje prof. Jitka Kovařikova–Richter klasėje. Po to grįžo mokytis į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakultetą, kur 2003 suteiktas magistro diplomas. 2003 - 2005 stažavosi Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Tuo pačiu matu mokėsi Lietuvos muzikos ir teatro akademijos meno aspirantūroje, baigus studijas, suteiktas kvalifikacinis meno licenciato laipsnis.

Nuo 2003 dirba Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakulteto dainavimo katedroje asistentu. Nuo 2007 – Kauno J.Gruodžio konservatorijos mokytojas. Nuo 2007  – Kauno menininkų namų kolegijos narys. Nuo 2003 yra Lietuvos muzikų sąjungos narys. Nuo 2007  – Kauno menininkų namų kolegijos narys.

1999 ir 2004 dalyvavo tarptautiniame J.Vitolio dainininkų konkursuose Rygoje. 2001 Vilniaus dainininkų konkurse S.Baro premijai laimėti baritonų kategorijoje užėmė I vietą. 1998 – 2001 paskirta V.Baltrušaičio vardo stipendija, kuri konkurso keliu skiriama geriausiam LMTA KF studijuojančiam baritonui.

G.Prunskus yra kviečiamas dainuoti įvairius baritono vaidmenis (Žermoną G.Verdi operoje „Traviata“, Valentiną Ch.Gounod operoje „Faustas“, Figaro G.Rossini operoje „Sevilijos kirpėjas“, Radvilą B.Dvariono operoje „Dalia“ ir kt.) į LNOBT bei Kauno Valstybinį Muzikinį teatrus. 2000 debiutavo Kauno Valstybiniame Muzikiniame teatre atlikdamas Barono Douphalio vaidmenį G.Verdi „Traviatoje“, o 2004 Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, kur atliko Kamilio vaidmenį F.Leharo operetėje „Linksmoji našlė“.

Bendradarbiauja su Kauno filharmonija, Kauno valstybiniu choru, Kauno styginių kvartetu, įvairiais šalies orkestrais bei chorais, dalyvauja šiuolaikinių menų projektuose. Kaip solistas dažnai konceruoja tiek šalyje, tiek užsienyje: Čekijoje, Italijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Šveicarijoje, Norvegijoje, Estijoje. 2007 subūrė vokalinį vyrų kvartetą "Opus vocalis", propaguojantį a-capella dainos žanrą. Yra surengęs ne vieną solinį koncertą įvairiose Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, kitų Lietuvos miestų salėse. Atlieka dainos (Lied, romanso ir kt.) žanro kūrinius, oratorinę bei religinę muziką (W.A.Mozarto „Requiem“, Ch.Gounod „Iškilmingos mišios“, C.Saint–Saëns „Kalėdinė oratorija“, Č.Sasnausko „Requiem“, J.Haydn „Requiem“ ir kt.). Bendradarbiaudamas su prof. L.Donskiu, kompozitore Z.Bružaite, aktore I.Jankauskaite ir kt. rengia teminius solo koncertus: F.Schubert vokalinis ciklas „Winterreise“, J.Brahmso vokalinis ciklas „Magelone“, vokiečių kompozitorių muzikos koncertas „Nuo Bacho iki...“, lietuvių kompozitorių muzikos koncertus  („Šalis kur užaugau“,  „Tarp Vilniaus ir Kauno", „S.Šimkui – 120"). Muzikos ir filosofijos vakarai:  „Mozarto ir Salierio mitas", „Don Kichotas ir Don Žuanas", „Michelangelo sonetai muzikoje", programa „Satyra muzikoje". Šiuo metu be pedagoginio darbo daug dėmesio skiria kamerinės – vokalinės muzikos žanrams. Nuo 2008  – Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas.

[...] G. Prunskaus Radvila nekėlė jokių abejonių – tai gerai parengtas ir užtikrintai atliktas vaidmuo. Kuriamas švelnaus tėvo ir grakščiai rūstaus liaudies kovotojo paveikslas, demonstruojamas puikus balsas [...]

Beata Leščinska „Nuoširdumas nuginkluoja. Jaunieji dainininkai Balio Dvariono "Dalioje"“, 7 meno dienos, 2005 03 04, Nr. 651

[...] Išsiduosiu, kad Giedriaus Prunskaus ir Algirdo Januto dainavimą girdėjau pirmą sykį, tačiau balsų atspalviai, nepaprastas vokalo meistriškumas ir charakteringa išraiška atmintyje padarė iš tolo regimą įkarpą. [...] Šmaikštus ir aiškia dikcija pasižymintis baritonas G.Prunskus šelmiškai atliko M.Musorgskio “Mefistofelio dainą apie blusą” bei įtikinamai rečitavo, o vėliau padainavo W.A.Mozarto Figaro ariją iš operos “Figaro vedybos”. [...]

Asta Pakarklytė, Asta Linkevičiūtė „Vilniuje aštuntą kartą aidėjo “Didžiojo muzikų parado” akordai“, Muzikos barai, 2005 m. Nr. 1-2

[...] spektakliui įsibėgėjant pastebi Giedriaus balso spalvų arsenalą esant ne iš menkųjų. [...]

Edmundas Gedgaudas “Rossini‘o palankumo siekiant”, Literatūra ir menas, 2005 01 21, Nr. 3032

[...] Maloniai klausėsi, tiksliai intonavo ir baritonas G.Prunskus [...]

Daiva Kšanienė „Koncertų salė festivaliu pakilo naujam skrydžiui”, „Durys”, 2004 12 29

[...] Dainininkas pademonstravo puikų balsą, atlikdamas J.S.Bacho, G.F.Hendelio, J.Haydno, W.A.Mocarto, F.Mendelsono, R.Wagnerio, R.Šumano, F.Šuberto, A.Lortzingo, F.von Flotovo, W.R.Heymanno kūrinius. [...]

„Lietuvos muziejai” 2004 m. Nr. 2-3

Kaip žinia, D. Šostakovičiaus satyra daugiaplanė, daugiareikšmė, jai reikalingos išsamios buitinio bei literatūrinio to laikotarpio konteksto žinios. Kita vertus, Lietuvoje nėra gilesnės humoristinių kūrinių atlikimo tradicijos, todėl buvo ypač įdomu išgirsti jaunųjų muzikų interpretaciją. Turbūt labiausiai nudžiugino dainininko G. Prunskaus aktoriniai atradimai, jų dėka kiekvienas kūrinių nušvito tarsi miniatiūrinis spektaklis. Skambant skirtingoms dainoms, ryškėjo savitos raiškos priemonės, solistas vaidino vis kitokį personažą, lyg naudojo vis kitokį grimą, detalės gerai apgalvotos – rodės, girdėjome tuos pačius ir kiekvieną kartą naujus dainininką ir pianistę (L.Krėpštaitę). G. Prunskus vaidino drąsiai, pasitelkdamas kuo įvairesnes priemones – nuo rafinuoto sąmojaus iki grubokos pašaipos. Kaip ir humoras, turintis skirtingus atspalvius, šio dueto muzikavimas kupinas įvairiaspalvių satyros, grotesko, šaržo niuansų, skiriančių jį nuo kitų panašių ansamblių.

Eugenija Žakienė, Ovacijų vertas pasirodymas, Nemunas, 2006-11-09, nr.39 (127-568)

Abu atlikėjai garbingai įvaldė fiziškai ir emociškai nelengvus kūrinius. G. Prunskui pakako balso jėgos, atlikimo laisvės bei aktorinių gebėjimų, o partnerei G.Muralytei-Eriksonei – garso sodrumo, masyvumo, ekspresijos. Įgyvendindamas Michelangelui skirtą programą, šis talentingas dainininkas pasirodė ir kiek netikėtame amplua – kaip poezijos vertėjas iš italų, rusų bei vokiečių kalbų; jo paties sudarytoje programėlėje įdėti visų Sonetų lietuviški tekstai. Klausydamasi muzikos džiaugiausi, kad Kaunas turi šį menininką – darbštų, reiklų, nerimstantį ir universalų, tarsi renesanso laikais...

Eugenija Žakienė, Michelangelo sonetų vakaras, Nemunas, 2008-04-03 nr.13 (193-634), http://test.svs.lt/?Nemunas;Number(223);Article(5467);

G. Prunskus, gerai įvaldęs kamerinį dainavimą, maksimaliai įsijautęs gražiausiai atliko tylią, liūdną, ilgesingą muziką, natūraliai suaktyvindavo muzikos tėkmę kulminacinėse frazėse. (...) Šis ciklo „Gražioji Magelonė" atlikimas mane sužavėjo gaivumu, nuoširdumu, įvedusiu klausytoją į Tiecko pasakų pasaulį. Interpretacija subrandinta, laiko patikrinta.

Aldona Eleonora Radvilaitė, Subtilios muzikos klodai, 7 meno dienos, 2008 11 21

G. Prunskus, gerai įvaldęs kamerinį dainavimą, maksimaliai įsijautęs gražiausiai atliko tylią, liūdną, ilgesingą muziką, natūraliai suaktyvindavo muzikos tėkmę kulminacinėse frazėse. (...) Šis ciklo „Gražioji Magelonė" atlikimas mane sužavėjo gaivumu, nuoširdumu, įvedusiu klausytoją į Tiecko pasakų pasaulį. Interpretacija subrandinta, laiko patikrinta.

Aldona Eleonora Radvilaitė, Subtilios muzikos klodai, 7 meno dienos, 2008 11 21