Evelina Puzaitė fortepijonu groti mokėsi Čiurlionio meno mokykloje, Jūratės Karosaitės klasėje. Mokytojai vadovaujant laimėjo prizus tarptautiniuose pianistų konkursuose: pirmą vietą Dvariono konkurse 1997, antrą vietą tarptautiniame konkurse Belgrade 1997, pirmą vietą Tel Hai tarptautiniame konkurse Izraelyje 1999, trečią vietą M.K.Čiurlionio tarptautiniame konkurse 1999.

2000 E. Puzaitė įstojo į Lietuvos muzikos akademijos profesoriaus P.Geniušo fortepijono klasę. Kitais metais ji laimėjo Baltijos šalių stipendiją mokytis Londone, Guildhallo aukštojoje muzikos ir dramos mokykloje. Dabar Evelinos studijoms vadovauja profesorė Joan Havill.

Pianistė yra dalyvavusi garsių atlikėjų ir pedagogų Viktoro Derevniakos (Izraelis, 1991), Mūzos Rubackytės (Prancūzija, 2000), Dmitrijaus Baškirovo (Austrija, 2001) meistriškumo kursuose.
Evelina dalyvavo daugelyje tarptautinių festivalių: Kauno (1994, 1997), pirmajame EPTA Europos jaunųjų menininkų festivalyje Kipre (1998), antrajame tarptautiniame fortepijono muzikos festivalyje Baltarusijoje 2000, Ozedomo muzikos festivalyje Vokietijoje 2000, Didžiosios Britanijos renginiuose - Oksfordo ir Vatfordo festivaliuose (2002) ir laimėjo antrąją premiją Dudley konkurse (2003). 2000 ji laimėjo tarptautinio Jurijaus Semeniako jaunųjų kompozitorių konkurso Baltarusijoje antrą premiją. 2003 Evelina pelnė anglų pianisto ir pedagogo Haroldo Craxtono memorialinio fondo apdovanojimą. Pirmoji pianistės kompaktinė plokštelė buvo įrašyta 2001-aisiais Lietuvoje (J.S.Bacho, C.Debussy, F.Liszto ir R.Schumanno muzika); antroji - 2006 metais Jungtinėje Karalystėje.

E.Puzaitė grojo su Lietuvos nacionaliniu, Lietuvos kameriniu, "St. John's Chamber" bei Londono "Lambeth" orkestrais. Ji koncertavo Lietuvoje, Anglijoje, Švedijoje, Kipre, Graikijoje, Izraelyje, Serbijoje, Vokietijoje, Rusijoje. 2004 Evelina grojo Londono Barbicano salėje su Guildhallo simfoniniu orkestru M.Ravelio koncertą G-dur, o Wigmor salėje – F. Poulenco fortepijoninį sekstetą.

Šiais metais Evelina buvo apdovanota pagrindiniu Hattori fondo apdovanojimu ir KPMG Martino muzikos stipendija ir yra viena iš jaunų menininkų, remiamų Filharmonijos orkestro Martino muzikos stipendijų fondo. Stipendija skirta finansuoti solo rečitalį Royal Festival Hall, kuris įvyks 2005 sausio 27.

Evelina Puzaitė yra pasirodžiusi beveik visose svarbiausiose Londono koncertų salėse: "Wigmore Hall", "Royal Festival Hall Purcell Room", "Barbican" centre bei "St Martin's in The Field".

Šių metų rudenį (2006) pianistė laimėjo konkursą prestižinėje įrašų studijoje ”Landor Records", kuri rūpinsis Evelinos muzikine karjera. Iš šimtų muzikų į finalą pateko keturi, o išrinkta ji viena.

Daugiau skaitykite www.evelinapuzaite.com

Ketvirtadienį (rugsėjo 29 d.) Muzikos akademijos salėje įvyko pirmasis šio didžiulio ciklo koncertas. Pirmoji į sceną, Maestro lydima, žengė dvylikametė M.K. Čiurlionio menų gimnazijos mokytojos Jūratės Karosaiiės moksleivė, tarptautinio konkurso Čekijoje laureatė Evelina Puzaitė. Sėdo prie fortepijono ir drąsiai muzikos garsais pareiškė – aš jaučiu, aš myliu Mocartą. Ji džiaugėsi V.A. Mocarto 1-ojo koncerto F-dur muzika, gėrėjosi ir išgyveno ją, laisvai žaidė nuotaikomis, garsais.

„Niekada nesenstantis ir nepabostantis Mocartas”, Rimvydas Žigaitis, Diena, 1994 10 01

Jauniausia minėtų dviejų koncertų dalyvė, stulbinanti savo artistiškumu, drąsa, muzikos supratimu, buvo M.K. Čiurlionio gimnazijos aštuntokė pianistė Evelina Puzaitė (mokyt. J.Karosaitės kl.), atlikusi S. Vainiūno II koncertą fortepijonui ir orkestrui. Opusas, beveik nebeskambantis koncertų salėse, jaunajai solistei buvo palankus ne tik parodyti plonų pirštukų gebėjimą lengvai lakstyti pasažais, tačiau ir šiam žanrui suteikti šilumos, vaiskių lietuviškų intonacinių spalvų, liaudies dainų dvasios. E. Puzaitės buvimas Filharmonijos scenoje priminė, jog sparčiai jaunėja talentingų muzikų karta, pasirengusi sudėtingiems opusams, intensyviam darbui bei... rimtai konkurencijai.

„Tanki „Atžalyno“ talentų giria”, Vytautė Markeliūnienė, 7 meno dienos, 1996 04 26

Neprilygstamojo italų klavesinisto sonatų muzikos "charakteriai", tarp kurių kartais praslysta ankstyvajam klasicizmui būdingos preromantinės gaidelės, puikiai derėjo prie pianistės išieškotai pateiktos Roberto Schumanno "Davidsbiundlerių šokių" įvairovės. Beje, Scarlatti savo sonatas kūrė Portugalijos infantai, vėliau tapusiai Ispanijos karaliene, Marijai Barbarai – klausydamasi Evelinos kažkaip savaime tai prisiminiau... Galbūt tą lėmė pianistės atlikimui būdingas klasicistinis taurumas ir sykiu stiliaus pojūtis – tarsi girdėjai klavesino manualų kaitą, taip raiškiai buvo atskleista "epochos dvasia"... Nustebino ir Evelinos (kuriai dabar yra vos per 20 metų) profesinis "ištvermingumas": kiekvienas nemažos programos kūrinys ar didesnio kūrinio dalis buvo išbaigtas, tinkamai techniniu ir interpretaciniu požiūriu atliktas, o kartu neprarastas ir didesnio kūrinio, ir apskritai koncerto programos visumos pojūtis... Visgi bene laisviausiai kūrybinis Evelinos Puzaitės pradas galėjo atsiskleisti atliekant Maurice’o Ravelio "Kilnius ir sentimentalius valsus". Čia ji iš tiesų daug improvizavo, tačiau ne chaotiškai, o subtiliai, prancūziškai, savo kuriamais garsiniais, spalviniais niuansais. Prancūziškas buvo ir finalinis rečitalio akcentas, vėlgi ne iš "populiariojo" pianistinio repertuaro – Saint-Saėnso Valso formos etiudas Nr. 6. Pačios pianistės "atrastas" kūrinys, kaip ir didžiuma programos, virtuozinis, reikalaujantis preciziškos technikos ir pirštų bėglumo, nuskambėjo efektingai. Ir dar vienas dalykas, kurį galbūt reikėjo paminėti pirmiausiai – Evelina Puzaitė neabejotinai turi sceninės charizmos. Matyt, tai yra ir jos siekiamybė, nes pati yra sakiusi, kad neseniai jos matytas Marthos Argerich koncertas ją pakerėjo būtent atlikėjos skleidžiama energetika.

„Pianistės Evelinos Puzaitės rečitalis Nacionalinėje filharmonijoje”, Beata Leščinska, 7 meno dienos, 2004 05 07, Nr.613

Balandžio 13 d. "Sugrįžimų" koncerte sausakimšoje Vilniaus rotušėje solo ir duetu grojo dvi jaunos, gabios, Londone besimokančios muzikės - smuikininkė Diana Galvydytė ir pianistė Evelina Puzaitė... Solidžiausiu vakaro kūriniu - J. Brahmso Trečiąja sonata smuikui ir fortepijonui d-moll, op. 108, - jaunosios atlikėjos pradėjo antrąją savo programos dalį. Vėl girdėjome kruopščiai išstudijuotą, nušlifuotą muzikinį tekstą, kurį kiekviena atlikėja grojo lengvai, protingai, tarytum be pastangų, atskleisdamos ir savo požiūrį į kūrinį. Čia ypač išryškėjo smuikininkės ir pianistės individualios atlikimo savybės, savitos išraiškos priemonės. Muzikos traktuotė, regis, labiausiai sutapo atliekant trečiąją sonatos dalį, kurios skambesys susiliejo į darnią visumą ne tik laiko, bet ir interpretacijos prasme.

„Pirmąkart grojo kartu. Iš "Sugrįžimų" festivalio dienoraščio”, Aldona Radvilaitė, 7 meno dienos, 2003 04 25, Nr.565

".. her playing is always beautiful and technically accomplished in every way ...wonderful colours and textures ...maintaining absolute clarity in the most virtuosic and dense passagework"

Nicholas Salwey, International Record Review 2007

"...thrilling playing of real temperament"

Douglas Cooksey, Wigmore Hall Recital 2007, (www.classicalsource.com)

"Fluent and engaging ... a young pianist impresses"

Bryce Morrison, Gramophone 2007

"She played Liszt and Rachmaninov with power and brilliance"

Leslie East, Preserve Harmony 2006

"Here is a major talent on the threshold of her career"

Edward Clark, Presteigne Festival 2006, (www.classicalsource.com)

”A splendid debut...Puzaite is a winning guide...Puzaite seems to have a special relationship with Rachmaninov’s music. This and the Kodály are especially impressive.”

Colin Anderson, www.classicalsource.com 2007

"...jauna lietuvių pianistė Evelina Puzaitė savo rečitalį pradėjo kovingu Schumanno Sonatos Nr. 2 g-moll atlikimu. Buvo gaivu klausytis pianistės sukurtos tvinksinčios emocinės kūrinio įtampos, maksimaliai perteikiant jo lakų vaizdingumą, techniškai lengvai įveikiant kūrinio pianistinius iššūkius. Tačiau atliekant Prokofjevą ir Debussy Puzaitėje slypintis gladiatoriškas konkursų nugalėtojas išniro į paviršių galbūt pernelyg negailestingai, nors Kodaly "Marošeko šokių" barbariškumo klausytis buvo tikras malonumas". "The song world of Mendelssohn and Schumann was evoked again later in the evening, when the young Lithuanian pianist Evelina Puzaite began her recital with a no-holds-barred performance of Schumann's Sonata No 2 in G minor. It was refreshing to hear a pianist go for the emotional jugular of the piece, maximising its volatile imagination within a technique that made light of its pianistic challenges. In Prokofiev and Debussy, though, the gladiatorial competition-winner in Puzaite surfaced rather too relentlessly, but there was real excitement in the ferocity of her Kodály Dances of Marosszek."

Hilary Finch, "Ailish Tynan, Llyr Williams and Evelina Puzaite at the Wigmore Hall", "The Times", 2009 01 06

E. Puzaitė rečitalį pradėjo Antrąja Roberto Schumanno sonata, op. 22. Klausydamasis įdomaus, suasmeninto atlikimo, atkreipiau dėmesį į turtingą, aiškiai diferencijuotą faktūrą, proporcingą, laiko tėkmėje tiksliai išskleidžiamą formą, melodinių linijų elegantiškumą. (...) Antroji S. Prokofjevo sonata, op. 14, kuria atlikėja baigė pirmąją koncerto dalį, ne tik liudijo išskirtinį profesionalumą ir muzikalumą, bet pateikė gilių, iki šiol man negirdėtų įžvalgų. (...) Jei bandyčiau vienu žodžiu apibūdinti E. Puzaitės grojimą, žodis, kurį rinkčiausi, būtų nuoširdumas.

Rimantas Vingras, Evelinos Puzaitės rečitalis Londono Wigmoro salėje, Literatūra ir menas, 2009 01 16