Danielius Sadauskas (baritonas)

Image
Biografija
Repertuaras
Koncertai
Garso įrašai
Spauda
Galerija
Biografija
Repertuaras
Koncertai
Garso įrašai
Spauda
Galerija

Solistas Danielius Sadauskas gimė 1940 06 15 Petroškų kaime (Lazdijų r.). Mirė 2015. Muzikos mokėsi Juozo Tallat-Kelpšos muzikos technikume Vilniuje (dabar – Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija), Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) pas prof. Zenoną Paulauską. 1967 gavo aukštojo mokslo diplomą ir įgijo operos bei kamerinio solisto specialybę.

Iki 2001 Danielius Sadauskas dirbo Lietuvos nacionalinės filharmonijos solistu, dėstė Lietuvos muzikos akademijoje.

Paruošė apie 1500 įvairių epochų ir stilių kūrinių, dalyvavo apie 5000 koncertų, daugelyje televizijos pastatymų, muzikinių laidų, įrašė 7 plokšteles, 21 CD - iš jų 11 solinių, tame tarpe 3 dvigubus albumus. Lietuvos radijo fonduose saugoma apie 20 val. jo garso įrašų. D.Sadausko įrašais naudojasi ir kiti leidėjai: CD-ROM „Vilniaus bažnyčios”, Matematikos ir informatikos institutas prie UNESCO,- M.Mažvydo „Lietuviškos knygos metai”, Vinco Kudirkos „Gyvenimo ir kūrybos apžvalga”, kiti kompozitoriai ir atlikėjai, Lietuvos radijas savo laidose, bibliotekos, įvairios aukštosios ir kitos mokslo įstaigos.

Matydamas, kad Lietuvoje dar mažai pažįstamas pasaulinis kamerinis vokalinis žanras, pasuko šios intelektualios muzikos keliu ir buvo vienas pirmųjų iš vyrų dainininkų pastoviai ir nuosekliai papildantis Lietuvos scenos repertuarą pasauliniais vokaliniais klasikos šedevrais. Tuo metu sunku buvo įsigyti natų, plokštelių, atlikėjų repertuaras ribotas, stilių pajauta siaura. D.Sadauskas pasišventė šiam darbui, daug ir sąžiningai dirbo. Jau 1985 m. solisto pirmojoje išleistoje plokštelėje "Lietuvių kompozitorių romansai" jo mokytojas prof. Z.Paulauskas rašo: "D.Sadauskas vienas iš nedaugelio dainininkų, kuris savo atlikėjišką veiklą skiria šiuolaikinės muzikos propagavimui.

Danieliaus Sadausko dainavimas pasižymi dideliu nuoširdumu. Solistas subtiliai atskleidžia kompozitoriaus sumanymą, kūrinio charakterį,  turinio potekstę. Jam dainuojant jaučiame didelę meilę ir pagarbą atliekamam kūriniui. Didelis reiklumas sau ir meninis sažiningumas atestuoja solistą kaip vieną įdomiausių šiuo metu, vokalinės muzikos atlikėjų.

Danielius Sadauskas sukaupęs didžiulį solinių koncertų repertuarą nuo XVII- XVIIIa. senovinės italų, vokiečių, prancūzų iki moderniausių šiuolaikinių kūrinių".

Solistui suteikta aukščiausios kategorijos solisto tarifikacija. Jo repertare - 62 stambios formos vokaliniai ciklai tokie kaip R. Schumanno "Poeto meilė", L. van Beethoveno ''Tolimai mylimajai", T. Byrdo "Šekspyro sonetai", G. Mahlerio "Benamio dainos", D. Šostakovičiaus "Karaliaus Lyro juokdario dainos" (pagal Šekspyrą), B. Britenno"Prancūziškos dainos", J. Haydno dainų ciklas, J. S. Bacho kantata Nr. 56, Pasija pagal Joną (Jėzus), Kalėdinė kantata, G. F. Telemanno "Kantata kanarėlei", F. Schuberto, S. Barberio , W. A. Mozarto scenos, arijos ir dainos, F. Mendelssohno, E. Griego dainų programos, kitų kompozitorių kūriniai, daug senovinės bei religinės muzikos, liaudies dainų. Ypatingai solistas atlikęs beveik visų Lietuvos kompozitorių kūrinių, vokalinių ciklų J. Meko, V. Mačernio, J. Aisčio, V. Mykolaičio Putino, M. Karčiausko, E. Matuzevičiaus, V. Karaliaus,V. Rudoko, J. Marcinkevičiaus, E. Mieželaičio, B. Sruogos ir kitų poetų tekstais. Jis dalyvavo ir dalyvauja daugelyje   mūsų iškilių kūrėjų paminėjimų renginiuose, jubiliejuose - Mažvydo, Baranausko, Vienažindžio, Strazdo, Vaičaičio, Valančiaus, Maironio, Kudirkos, Bradūno, Putino, Mačernio ir kitų poetų, kompozitorių autoriniuose vakaruose, knygų pristatymuose, dailės parodų atidarymuose, valstybinėse šventėse.

Išskirtinis Danieliaus Sadausko darbas, susilaukęs aukšto visuomenės, spaudos ir intelaktualų įvertinimo, - tai pastarųjų 20- ties metų senosios, pamirštos, naujai atrandamos ir pateikiamos visuomenei lietuvių giedamosios poezijos sklaida. Taip solistas užpildo dar vieną mums brangią spragą kultūroje.

Koncertavo Lenkijoje, Ukrainoje, Karaliaučiuje, Šiaurės Kaukaze, Vidurinėje Azijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vietname, Australijoje, Šveicarijoje, JAV. 1998 dainavo Lietuvos himno šimtmečio minėjimuose JAV, 2007 dainavo Maironio 145-ųjų metinių minėjime Šveicarijoje. Jis – dažnas valstybės švenčių renginių, „Poezijos pavasario”, „Muzikos rudens” ir garsių Lietuvos klasikų minėjimų dalyvis ir atlikėjas.

Danielius Sadauskas pirmas išstudijavo, atkūrė ir įrašė į radiją ir CD pirmąsias lietuviškas giesmes: iš 18 Martyno Mažvydo giesmių, - 7 iš jų UNESCO perrašė į CD-ROM ir išplatino užsienio šalyse. Taip pat giedojimo forma atkūrė senųjų klasikų giedamąją poeziją: Antano Strazdo idiles, Antano Baranausko giesmes, Jono Basanavičiaus, Vinco Kudirkos surinktas dainas, Antano Vienažindžio, Prano Vaičaičio elegijas, Vydūno muzikinį Rambyną, L. Rėzos, S. Valiūno balades. Poetas Marcelijus Martinaitis Maironio CD knygelėje rašo: - „ Ne kartą esu girdėjęs Danielių Sadauską giedantį mūsų klasikus: M. Mažvydą, A. Strazdą, A. Baranauską, A. Vienažindį, V. Kudirką. O štai dabar ir Maironis, kuris savo poezija prišaukė Lietuvos Atgimimą. Tie giedojimai yra padarę nenusakomą įspūdį, ir ne vien dėl to, kad poetų kūrinius atlieka tikras solinio dainavimo profesionalas. Jo klausydamas, rodos, girdi, kad tas balsas ateina iš mūsų rašto pradžios, iš katekizmų, senųjų giesmynų, spaudos draudimo laikų. (...) Todėl negaliu pasakyti, kad D. Sadauskas mūsų senąją poeziją dainuoja. Jis ją gieda kaip mūsų tautos šventą palikimą”. Muzikologas Jonas Bruveris CD „Maironis. Dainos” įdėkliuke rašo: „Iš liaudies dainininkų užrašytas dainas rado archyvuose. Algimantas Bražinskas, Vytautas Mikalauskas, Valentinas Bagdonas, Mindaugas Urbaitis dainas parašė solisto paprašyti, – kad nenutrūktų kūrybos tradicija; saksofonu bei kanklėmis improvizuojamas dviejų liaudies dainų akompanimentas, kitų kūrinių pritaikymai solo dainavimui irgi atlikti jam pageidaujant”.

1997 išleido CD "Martynas Mažvydas Giesmės, Antanas Baranauskas "Anykščių šilelis".

2001 išleido CD "Lietuvių giedamoji poezija".

2006 išleido CD "Oi giria, giria. Anykščių šilelis".

2006 išleido Maironio 30 dainų dvigubą kompaktinę plokštelę. Joje įrašyti klasika tapę kūriniai: Juozo Naujalio, Česlovo Sasnausko, Juozo Tallat Kelpšos, Aleksandro Kačanausko, bei naujai parašyti ar pagal liaudies melodijas aranžuoti giedami poezijos kūriniai, stilingai jungiantys praeitį ir dabartį. CD išleistas pagal „Lituanistikos  ir paveldo įprasminimo valstybinę programą”.

2007 Danielius Sadauskas išleido dvigubą klasikinės muzikos CD "Dainų sparnais". Jame įrašyta F. Schuberto, R. Schumanno, J. Haydno, E. Griego, G.Telemanno, L. van Beethoveno, B. Britteno, G. Mahlerio, J. Brahmso, S. Barberio, C. Francko, J. S. Bacho kūriniai.

2008 išleido CD V. Kudirka „Muzika, poezija, atsiminimai”. Jame yra naujų V. Kudirkos tekstais Danieliaus Sadausko iniciatyva sukurtų šiuolaikinių kompozitorių kūrinių.

2009 išleido CD "Jono pasija".

2010 išleido dvigubą muzikos albumą "Esi gyva pilis", skirtą Lietuvos vardo 1000-mečiui, Žalgirio mūšio 600-sioms metinėms, Lietuvos Valstybės atkūrimo 20-mečiui. Jame 37 arijos, baladės, dainos Mindaugui, Vytautui, Žygimantui Senajam, Žygimantui Augustui, spaudos draudimo laikotarpiui, Vilniaus praradimui, 1991 Sausio 13 žuvusiems, iki laisvės atgavimo skirtų šiuolaikinių kūrinių.

1986 Danieliui Sadauskui suteiktas nusipelniusio Lietuvos artisto garbės vardas.

Už senosios lietuvių giedamosios poezijos atgaivinimą ir savitą interpretaciją solistas tapo Poezijos pavasario 1997 laureatu.

2010 įteiktas Lietuvos Seimo Pirmininko garbės raštas. 2010 - Lietuvos Ministro Pirmininko garbės raštas.

2010 - Lietuvos kultūros ministerijos padėkos raštas. 2010 - Nacionalinių vertybių rinkimuose ,,Žmogus amžininkas" nominacija.
2010 - Lietuvos Respublikos Seimo medalis. 2013 - Už nuopelnus Vilniui ir Tautai I laipsnio medalis.

Danielius Sadauskas - labdaros fondo „Muzikinė auka" steigėjas, Valdovų rūmų atstatymo draugijos „Pilis” steigėjas, labdaros ir paramos fondo Dr. Vinco Kudirkos vardui įamžinti steigėjas. 2014 Danieliui suteiktas Lazdijų rajono garbės piliečio vardas.

Lietuvių kompozitoriai

Lionginas Abarius

Sveika, Karaliene, ž. K.Vaičionio

Harm. l. l. d. Jau saulutė leidos

Harm. l. l. d. Augau aš pas tėvelį

Harm. l. l. d. Žaliam berže

Zigmas Aleksandravičius

Burtininko daina iš operos „Dangutė”, ž. Maironio

P. Ambrazas

Giesmė į šv.Kazimierą, ž. S.M.Justina C.S.C

Julius Andrejevas

Vilniaus monologas (baritonui, vaikų chorui ir fortepijonui), ž. J.Nekrošiaus

Benediktas Andriuška

Džiaugsmo šventė, mel. ir žodžiai B.Andriuškos

Linksminkis žeme, mel.ir žodž. B.Andriuškos

V. Bagdonas

Kad numirsiu, J.Biliūno eilės

Jaunos dienos, ž. Maironio

Aš norėčiau prikelti, ž. Maironio

Buvo bobutė, ž. folkloras

Keičiasi rūbas margo svieto, ž. Edvardo Vaitkaus

Šarka-varna dūdą groja, tekstas folkloras

Palauki, vėjau, ž. Eugenijaus Matuzevičiaus

Kur Petrų Petrai gyveno, ž. Mykolo Karčiausko

Pirmaeilis kirpėjas, ž. Edvardo Drėgvos

Vokalinis ciklas "Dainos pradžia", ž. Vytauto Rudoko

Linelis, ž. folkloras

Mes visi žydeliai, ž. folkloras

Oi ūžia, švilpia blogas oras, ž. Prano Vaičaičio

Oi dainuoki, dainuoki viltį, ž. Prano Vaičaičio

Zerkolas ir beždžuinė. V.Kudirka. Iš Krylovo pasakėčios

Gaidys ir žemčiūgas. V.Kudirka. Iš Krylovo pasakėčios

Daina S.Šilingui, eilės B.Staskonytės

Velykų giesmės su vargonais

Harm l. l. d. Aš per visą rudenėlį

Harm l. l. d. Jau, dukryt, piršliai atjojo

Harm l. l. d. Oi tu kleveli

Harm l. l. d. Jovaras žaliasai

Harm l. l. d. Linelis

Harm l. l. d. Pasispardė šyvas žirgas

Margi sakalai (poema balsui, smuikui ir vargonams), ž. V.Mykolaičio Putino

Augo sode serbenta, J.Aisčio eilės

Atleisk, J.Aisčio eilės

Niekam nieko nesakyk, A.Andrijono eilės

Ei,čigone, Č.Jakštytės eilės

Mėlynuma, L.Stanevičiaus eilės

Feliksas Bajoras

Vokalinis ciklas Karnavalas, ž. S.Gedos

V. Balandis

Kodėl tu močiut nerūpini, ž. D.Sadausko

Jei išeisi, ž. D.Sadausko

Palik mane pavasari, ž. D.Sadausko

Jūratė Baltramiejūnaitė

Išvyst, dzūkų krašto daina

Pavasarėlio trumpa naktelė

Už Raseinių ant Dubysos (solistui ir dviem gitarom), ž. Maironio

Šalele, rūtų, solistui, moterų ansambliui, kanklėms, lumzdeliui, fortepionui ir fonogramai

"Ir Jo Miškas, ir Jūra, ir Saulė" baritonui su fortepijonu, Čiurlioniui. Eilės A.Gusčiaus

Ruduo, M.K.Čiurlionio eilės (vertė S.Čiurlionienė- Kymantaitė), baritonui su vargonais arba fortepijonu

Psalmė, M.K.Čiurlionio eilės (vertė S.Čiurlionienė- Kymantaitė), baritonui su vargonais arba fortepijonu

Išvakarėse, K.Bradūno eilės iš ciklo Donelaičio kapas         

Užkalbėjimas be pabaigos, K.Bradūno eilės iš ciklo Donelaičio kapas

Poeto upė, Bažnytkaimių Lietuva, eilės R.Sadausko

K. Donelaitis "Metai"         - Jau saulelė. Iš Pavasario linksmybių
                                        - Sveiks, sulaukęs vasarą. Iš Vasaros darbų

                                        - Ruduo. Iš rudens gėrybių
                                        -Žiema. Iš Žiemos rūpesčių

Antanas Baranauskas

Anykščių šilelis, ž. Antano Baranausko

Sudiev, Lietuva, ž. Antano Baranausko, harm. V.Juozapaitis

Gul šiandiena

Piemenėliams vargdienėliams

A. Baranauskas – V. Juozapaitis

Marija po Kryžium stovėjo, ž. ir muzika Antano Baranausko, harm. Juozapaičio

Pasveikinimas M. Valančiui Vyskupui žemaičių 1873, ž. ir muzika Antano Baranausko, harm. Juozapaičio

Nu Lietuva, nu Dauguva, ž. ir muzika Antano Baranausko, harm. Juozapaičio

Kogi skaudžia man širdelę, ž. ir muzika Antano Baranausko, harm. Juozapaičio

Sveikas gimęs Viešpatie, ž. A.Baranausko, muzika Juozapaičio

Apie malonę Viešpaties, ž. ir muzika Antano Baranausko, harm. Juozapaičio

Giesmė sielvartuose ęsant, ž. ir muzika Antano Baranausko, harm. Juozapaičio

Pasveikinimas M. Valančiui Vyskupui žemaičių 1874, ž. ir muzika Antano Baranausko, harm. Juozapaičio

Ruduo, balsui, vargonams ir smuikui

Justinas Bašinskas

Vokalinis ciklas  Asilas ir kanopa. Ruduo. Valtininkas. Aš surasiu, ž. Vytauto Karaliaus

Vokalinis ciklas "Subatėlės vakarėly'', liet. l. d.

Vytautas Blūšius

Harm. l. l. d. Auki, berželi

Nepasakiau, ž. L.Giros

Borisas Borisovas

Muzikinė - literatūrinė kompozicija Rudens kelionė, V.Palčinskaitės, R.Skučaitės, J.Kunčino, A.Matučio ž., baritonui, sopranui, instr. ansambliui

Muzikinė pasaka Ką kalbėjo bitutės, ž. R.Skučaitės, A.Matučio, baritonui, sopranui, skaitovui, kameriniam ansambliui

Algimantas Bražinskas

Poterėlis žemelai, Romo Sadausko eilės

Išnyksiu kaip dūmas, ž. Maironio

Vokalinis ciklas: "Motyvas", Paveikslėlis, Ankstyvą rytmetį, Rugių lauke, Pavasario naktis, ž. Eugenijaus Matuzevičiaus

Tėviškės laukai, eilės A.Baltakio

Vokalinis ciklas "Prie vieškelio pilko", eilės Mykolo Karčiausko

Aukštaitija mana, ž. Antano Drilingos

Vokalinis ciklas "Mano dainos",  ž. Vytauto Mačernio: Kai Homeras mirė. Visi tikėjimai -fantazijos žaislai. Gyveno duobkasys. Tu pamiršai mane. Skaistybės ištyrimas. Kadaise žemėj buvo daug velnių. Aš aistringai myliu žemės išrinktuosius.

Vokalinis ciklas "Benamio dainos": Tu išeik pas mane, Čia žėri saulė, čia naktis, Gūdžiai švokštė visą naktį, Ne vieną sutemą lydėjau, ž. Vinco Mykolaičio-Putino

Brangiausia žemė, ž. Stasio Žlibino

Pavasario vilionės, eilės A.Baltakio

Gimtinę, eilės Romo Sadausko

Graudulinė, eilės Romo Sadausko

Baladė apie Ratnyčėlę, ž. Romo Sadausko

Sugrįžimas gimtinėn, ž. Antano Drilingos

Brangiausia žemė, ž. A.Drilingos

Žvejo dainelė, ž. B.Dačiulio

Vakaro malda, ž. A.Baltakio

Marijos vardas, ž. A.Baltakio

Lopšinėlė, ž. R.Skučaitės

Kalėdos, Kalėdos, ž. R.Skučaitės

Nieko nekalbėjai. Viską pasakei. Eilės A.Baltakio

Viktoras Budrevičius

"Pavasario saulė", ž. Jono Jakšto

Gaus paršelis pyragėlio

Vokalinis ciklas Motina, ž. Jono Jakšto

Vokalinis ciklas 'Tėvo žodis", ž. V.Barausko

Vytauto monologas iš operos Žalgiris, ž. A.Astrausko

Vokalinis ciklas Kariai, ž. K.Lukėno

Bronius Budriūnas

Neapleiski mūsų (Aušros vartų Marijai), ž. Maironio

Marija Motina Malonės, ž. F.Kiršos

Būk su jais

Rūpintojėlio skundas

Harm. l. l. d. Tykiai tykiai

Aukojimas

Jonas Dambrauskas

Viešpaties palaiminimas, ž. Jono Dambrausko

Balys Dvarionas

Oi užkilokit vartelius, ž. J.Marcinkevičiaus
Harmonizuotos vaikų dainos iš rinkinio Aš atradau kukutį, ž. liaudies

Julius Gaidelis

Meilės rytas, ž. M.Lempertienės

Emerikas Gailevičius

Harm l. l. d. Beauštanti aušrelė

Harm l. l. d. Treji gaideliai giedojo

Jurgis Gaižauskas

Trakų pilis, ž. Maironio

Kaktuse, kaktusėl, ž. Vytauto Paškausko

Baravykai Dzūkijoj, ž. Edvardo Drėgvos

Ačiū, mokytojau, tau, ž. A.Matučio

Vaistažolių rinkėjų daina, ž. E.Drėgvos

Benjaminas Gorbulskis

Mano pavasaris, ž. Eduardo Mieželaičio

Kraigas, ž. J.Marcinkevičiaus

Oi, motinėle, ž. V.Bložės

Juozas Gruodis

Kalvis, ž. Juliaus Janonio

Visur tyla, ž. L Giros

Oi ant kalno, l. l. daina

Šią naktelę, l. l. d.

Aviža prašė, l. l. d.

Žemė kėlė žolę, l. l. d.

Putins augo, l. l. d.

Ėsk karvute, l. l. d.

Obelėlė, l. l. d.

G. Gudauskienė

Kalėdos, ž. D.Čingaitės

Liturginė giesmė "Tau garbė"

Vokalinis ciklas Metų laikai, ž. P.Lemberto

J. Indra

Harm. liet. l. d. Aš bernužis

Harm. liet. l. d. Per žalią gojų

Harm. liet. l. d. Apynėli žaliasai

Harm. liet. l. d. Tu dobilėli

Harm. liet. l. d. Pakirsiu berželį

Vladas Jakubėnas

Žemė kryžių ir smutlelių, ž.P.Karužos

Alvydas Jegelevičius

Baltas lino gyvenimas, ž. Mezginaitės

Jurgis Juozapaitis

Vokalinis ciklas Vestuvinės dainos, ž. Liaudies

Ave Maria
Pasėjau linelius, harm. l. d.

Vytautas Juozapaitis

Kalėdų rytas, ž. Balio Dačiulio

Vytauto dvasia, ž. Alekso Dabulskio

Sausio 13-osios baladė (Rolandui Jankauskui atminti), ž. Broniaus Jankausko

Vokalinis ciklas Prisikėlė Tėvynė, S.Birgelio eilės: Ir vėl už mus badavo Kristus. Šitiek laiko išeinu. Lietuvos savanoriai.

Sugrįžta Lietuva. Prisikėlė Tėvynė.

Risčiau, risčiau akmenėlį, ž. Pr.Lemberto

Parvažiavo saulė, ž. M.Vainilaičio

Pabudimas (Aleliuja! Užgimė Kristus), ž. S.Gedos

Harm. l. l. d. Ant kalno karklai siūbavo

Harm l. l. d. Mergyte mano

Harm l. l. d. Sutrinko kelialiai

Tu mano mergužėle (duetas), ž. S.Žlibino

Nudainavo varpai, ž. A.Verbos

Laivelis, ž. E.Selelionio

Antanas Kačanauskas

Mano gimtinė, ž. Maironio

Vilija (Neris), eilės A.Mickevičiaus, vertė Maironis

Sesuo žydroji Vilija (duetas), ž. S.Neries

Vakaro smuikas, ž. S.Neries

Harm. l. l. d. Oi, ūžkit gauskit, Aušta dienelė, Kas gražiai jojo

Jeronimas Kačinskas

Giesmė, ž. S.Santvaro

Rūpintojėlis, ž. J.Aisčio

Vokalinis ciklas, harm. l. d.: Oi, Dievuliau mano, Skrido bitela, Aš turėjau brolužėlį

Baladė Išjos sūnus

Vytautas Kairiūkštis

Baltoj viršūnėj kopų, ž. Juditos Vaičiūnaitės

Švelniausias vardas, ž. Broniaus Mackevičiaus

Aš viską užmiršau, ž. A.Baltakio

Saulutė nusileido, harm. l. d.

Harm. l. l. d. Tylėk, neverki, jauna mergele (duetas)

Jurgis Karnavičius

Jaunojo bajoro daina iš op. Gražina, tekstas A.Mickevičiaus

Jonas Kavaliauskas

Gražiausia gėlė

Tu man kaip saulė švieti

Trys miniatiūros. Ave Maria. Dies irae. Aleliuja

Konradas Kaveckas

Maironiui, ž. V.Sirijos-Giros

Vokalinis ciklas "Kelionė į Tolminkiemį" (K.Donelaičiui). M.Kudarauskaitės eilės: Dainiau, savo atilsio kieme. Statysiu našlių namus Tolminkiemy. Kodėl jūs ieškot? Sodinkit apie kapą ąžuolaičius.

Algirdas Klova

Žiemužė sode, eilės J.Endrijaičio

Vytautas Klova

Opera Žalgiris (Du kalavijai): Vytauto arija

Kritusiems, ž. Jono Kossu-Aleksandravičiaus (Aisčio)

Labora, ž.Vinco Kudirkos

Ūdrio daina iš op. "Pilėnai", tekstas J.Mackonio

Vokalinis ciklas Šienapjūtės dainos, ž. liaudies

Loretai, balsui ir orkestrui, ž. D.Remio

Margirio arija iš operos Pilėnai, tekstas J.Mackonio

Vladimiras Konstantinovas

Išaušo mums skaisti diena, mel. ir žodž.V.Konstantinovo

Vincas Kudirka

Liet. l. d. iš rinkinių Kanklės:
                   -Linksma pavasario atėjo diena, harm. V.Žepko
                   - Greičiau, greičiau, žirgeli, harm. A.Polinskij  

Bronius Kutavičius

Reminiscencija, ž. Maironio

Anatolijus Lapinskas

Vokalinis ciklas Dainos iš L.Rėzos archyvo, balsui, vargonams ir obojui

Darius Lapinskas

Opera Migelis Manjara - ištraukos iš Migelio rolės

Faustas Latėnas

Pianistė. Būgnas, ž. A.Matučio

Vytautas Laurušas

Tau žydėjo ievos, ž. Eduardo Mieželaičio

Liepsnoja aguonėlė, ž. Eduardo Mieželaičio

Po granito akmeniu, ž. E.Mieželaičio

Aušra už sodo, ž. B.Brazdžionio

K. Leipus

Aldona, ž. J. Dautarto

Liaudies muzika Baladė "Birutė", ž. S.Valiūno

J. Licitis 

Harm. liet .l. d. - Sejau rūtą. Trijų seselių. Tris dzienas, tris nakcis. Ant kalno gluosnys.

Teisutis Makačinas

Kas tau meilę pažadėjo, ž. Juozo Masiulio

Lakštingalų naktis, ž.  J. Lapašinsko

Jeigu sėdi dainoriai prie stalo, ž. J.Mačiukevičiaus

Prie mėlynųjų ežerų (duetas), ž. A.Bukonto

Prie lapkričio upės,  ž. V.Šimkaus

Algirdas Martinaitis

Paskutinių lietuvių malda, balsui, vargonams, kanklėms, violončelei, diskantams, ž. V.Landsbergio

Martynas Mažvydas. Giesmės iš katekizmo

Giesmės krikščioniškos: "Ponui mūsų užgimus", "Pagirtas būk, Jėzu Christe", "Dėkavokim nu mes visi", "Bernelis gimė Betliejuj", "Su saldžia linksmybe"

Katekizmas: Psalmė Nr. 50, "Apie dvasią šventą", "Tėve mūsų, danguiesis", "Kristau, Diena esi ir Šviesybė", "Giesmė apie bernelį Jėzų", "Psalmas Nr. 102"

Tas est Dieva prisakimas, ž. Martyno Mažvydo

Mes tikim, ž. Martyno Mažvydo

Iš dangaus ateini aukšta, ž. ž. Martyno Mažvydo

Giesmė apie svetastį, ž. ž. Martyno Mažvydo

"Oratorio Dominica", "Pagimdė mumus šia diena"

M. Mažvydas-M. Urbaitis. Giesmės iš katekizmo

Kalėdinės giesmės iš "Katekizmo"
                  -Bernelis gimė Bethlehem
                  -Marija mergaiė čysta

M. Mažvydas-K. Vasiliauskaitė. Giesmės iš katekizmo

Gesmės iš "Katekizmo" solistui su vargonais:
                  - Prašymas apie dvasią šventąją
                  - Psalmas 50
                  - Oratio Dominica
                  - Apie Dvasią Šventą
                  - Giesmė apie bernelį Jezų
                  - Psalmas 102
                  - Christau, Diena esi ir šviesybė

Vytautas Mikalauskas

Suolelis miške, ž. Maironio

Man reik išjoti, ž. Stasio Žlibino

Jaunimėlio vakaronė, ž. Edvardo Drėgvos

Ateik, mergužėle, ž. Stasio Žlibino

Kuo mes garsūs?, ž. Stasio Žlibino

Oi seselės, oi broleliai, ž. Edvardo Drėgvos

Gražiausius metelius, ž. A.Miškinio

Lopšinė gimtinei ir motinai, ž. J. Marcinkevičiaus

Poste, ž. J.Mačiukevičiaus

Dainose-tautos dvasia, ž. E.Drėgvos

Kelkitės, Baltijos tautos, ž. L.Matuzevičiaus

Gimtoji kalba, ž. Č.Jakštytės

Lietuvai (duetas), ž. St.Lygutaitės-Bucevičienės

Harm. l. l. d. Močiutės dvarely

Alfonsas Mikulskis

Šiluvos Marijai, balsui ir vargonams

Juozas Naujalis

Lietuva brangi,  ž. Maironio

Sunku gyventi, ž. Maironio

Oi neverk, matušėle, ž. Maironio

Neapleiski mūsų (Šv. Aušros vartų Marijai), ž. Maironio

Daina (Už Raseinių...), ž. Maironio

Miškas ūžia, ž. Maironio

Kad širdį tau skausmas, ž. Maironio

Sveikas gimęs, Viešpatie, ž. Antano Baranausko

Sonetas, ž. J.Margalio

Barkarolė, ž. J.Naujalio

Atsiskubino Betliejun

Stasys Navickas

Laukų palaiminimas, ž. K.Bradūno

Mikalojus Novikas

Harm. l. l. d. Per šilą jojau

Kaukas, ž. M.Vainilaičio

Mykolas Oginskis

Apie kaukes (balsui, smuikui ir violončelei)
Polonezas (balsui ir puč. orkestrui)

Vaclovas Paketūras

Mano mašina, ž. Antano Jonyno

Kai sodas pabals, ž. Petro Stunžėno

Ant kalnelio

Valio mano dalgelis

O kas ti žydzi?

Aš užeinu

O mūsų bernelis

Rytagonės daina

Pienininko lopšinė, ž. A.Dlugausko

Harm l. l. d. Oi, tu ąžuolėli

Vytautas Paltanavičius

Trys viduramžių baladės: Senatvė, Karys, Tarnas, ž. Jono Strielkūno

Vokalinis ciklas Subatėlės vakarėly, ž. liaudies

Neverk, svyruonėli, harm l. l. d. solo su vokaliniu ansambliu ir fortepijonu

Žadėjau juoktis, ž. E.Mieželaičio

V. Paulauskas

Duetas (Nesek sau rožės), ž. Maironio

Antanas Paulavičius

Partizano laiškas motinai, ž. R.Ylos

Lietuvos motina, ž. B.Brazdžionio

Knygnešio daina, ž. B.Brazdžionio

Petras Pelešynas

Ateik, o Jėzau

Mikas Petrauskas

Harm. l. l. d. Šią naktelę

Leonas Povilaitis

Gimtinę, ž. Romo Sadausko

Užpustytame kaime, ž. Jono Endrijaičio

Širdis čia mūsų, ž. Jono Endrijaičio

Apsaugokim planetą, ž. Juozo Nekrošiaus

Balnokim broliai žirgus, harm.l.l.d.

Mano viršūnė, ž. L. Matuzevičiaus

G. Pūgžlys

Prisiminimai, ž. R.Sadausko

P. Puskunigis

Daina apie senovę

Antanas Račiūnas

Ramygala, ž. Birutės Mikienienės

Jaunojo sakalo daina iš op. "Marytė"

Harm. l. l. d. Sudūmoja sau dūmelę

Algimantas Raudonikis

Toluma, ž. Eduardo Selelionio

Amžinoji motina, ž. P. Gaulės

Motinos rauda , ž. V.Bložės

Mano pasaulis, ž.J. Lapašinsko

Liudvikas Rėza

Baladė "Ona ir Vytautas"

Česlovas Sasnauskas

Užmigo žemė, ž. Maironio

Karvelėli mėlynasis, ž. V.Kudirkos

Kur bėga Šešupė, ž. Maironio

Seirijų Juozas

O, mieliausias Karalaiti, ž. Seirijų Juozo

Antanas Strazdas

Strazdas

Selenka aušra

Giesmė gaspadoriška

Giesmė apie siratas

Gegužėlė

Anatolijus Šenderovas

Oi graži graži mūsų šalelė, balsui ir orkestrui, lietuvių poetų tekstais
Vokalinis ciklas Du žmogeliai ateity, S.Gedos eilės

Kazimieras Senkus

Vargonai gauskit, ž. S.Ylos

Juozas Šidlauskas

Vasaros vakarą tylų , ž. J.Jakšto

Remigijus Šileika

Muzikinis spektaklis vaikams Dainos pasakėlės, ž. E.Mieželaičio: Miega gėlės. Ten milžinų pasaulis. Atplaukia baltas laivas. Dėmesio, dėmesio. Finalas.

Stasys Šimkus

Kur bakužė samanota, ž. Prano Vaičaičio

Kantata 'Atsisveikinimas su Tėvyne', ž. A.Baranausko

Tamsioj naktelėj, harm. l. d.

Augo putinas, harm. l. d.

Išėjo tėvelis į žalią girelę, harm. l. d.

Dar nepaketinau, harm. l. d.

Sėdžiu po langeliu, harm. l. d.

Harm. l. l. d. Dar nepaketinau

Vladas Šimkus

Tikiu, ž. B.Brazdžionio

P. Šližys

Malda (šv.Kazimierui). Christe audi nos, exsaudi

Juozas Stankūnas

Gimusiam Kristui, balsui ir chorui

Kaip tų rožių žiedai, ž. P. Babicko

Juozas Strolia

Paveski, Viešpatie, ž. P.Jurkaus

Jonas Švedas

Harm. liet. l. d. Šią naktelę

Harm. liet. l. d. Jau saulutė leidžias

Harm. liet. l. d. Užaugino mane motinėlė

Harm. liet. l. d. Padarau alucį

Harm. l. l. d. Pavarcyk, antela

Harm l. l. d. Mikita

Juozas Tallat-Kelpša

Kur lygūs laukai, ž. Maironio

Už aukštųjų kalnelių, ž. liaudies

Pranas Tamošaitis

Harm. l. l. d. Oi, jojau, jojau

Jonas Tamulionis

Trys maldos, ž. Bernardo Brazdžionio: "Atolydis", "Vakaro vizija", "Be motinos Tėvynės"

"Vilniaus triptikas", K. Bradūno eilės. 1. Gotika. 2. Senamiesty. 3. Baroko

Dzūkija, ž. V. Bložės

Vygandas Telksnys

Nuo slenkščio ligi slenkščio, ž. V.Bložės

Neša algą vyras žmonai, ž. B.Dačiulio

Ant Vilniaus kalvų (duetas), ž. J.Strielkūno

Mindaugas Urbaitis

Kas tas paslaptis suprastų, ž. Maironio

Giesmė apie siratas, ž. Antano Strazdo

Harm. l. d. Aug sūnaitis vienturtaitis, iš J.Basanavičiaus rink. "Ožkabalių dainos''

Harm. M.Mažvydo giesmės iš "Katekizmo" - Pagimdė mumus šį diena

Giesmė apie svetastį

iš "Giesmes Chrikščioniškas" - Marija mergaite čysta

Su saldžia linksmybe

Genovaitė Vanagaitė

Harm. l. l. d. iš J.Basanavičiaus rink. Ožkabalių dainos (solo su instrumentiniu ansambliu):
                   -  Kas do dyvai pas mus pasidarė
                   - O ant tilto žolės žėlė
                   - Bernelis ant dvaro šakaliais skripkavo

Zigmas Venskus

Strazdas, ž. A.Strazdo, harm. Venskaus

Antanas Vienažindys. Dainos

Gražus rytas nematytas

Ilgu ilgu man ant svieto

Vo kaip puikios gražios

Oi dainos dainelės

Linksminkimos, linksminkimos

Žirgeliai sukinkyti

Kaipgi gražus gražus rūtelių darželis

Kur prapuolė tas kelelis

Oi tu sakal sakalėli

Sunku gyventi našlaitėliams

Oi mergele už bernelio

Neik už to bernelio

Vytautas Viržonis

Harm. l. l. d. Augo kalneliai be pakalnėlių (iš Juškos svodb.d.)

Vydūnas

Laiminki ją, ž. Vydūno

Gritutė, ž. Vydūno

Lietuvos žodelis, ž. Vydūno

Rambynas, ž. Vydūno

Oi tu sakalėl, ž. Vydūno

Jonas Zdanius

Šv. Kazimiero giesmė, ž. Lado Budrecko

Ausk Marijai, ž. Stasio Ylos

Rimvydas Žigaitis

Medžioklės daina, ž. Prano Gerulaičio

Apynėlis, ž. Prano Gerulaičio

Buvo neseniai, ž. Juozo Nekrošiaus

Trys publicistiniai monologai, ž. Juozo Nekrošiaus

Baladė "XI fortas'' , ž. J.Nekrošiaus

Kareivių kelias, ž. J Macevičiaus

Neturiu aš namelių, harm. l. d.

Aviža prašė, harm. l. d.

Auga auga apynėlis, harm. l. d.

Dainelė apie riešutus, ž. A.Matučio

Vaisių dainelė, ž. K.Kubilinsko

Išplėtota l. l. d. balsui ir birbynei Ėsk, karvute

Harm. l. l. d. Galie tėvo sodo

Mūsų duona, ž. J.Nekrošiaus

Harm. l. l. d. Pūtė vėjas

Audronė Žigaitytė

Vok. ciklas "Gėlių kalbėjimas'', ž. J.Meko

Mažvydo monologas iš op. "Mažvydas'', J.Marcinkevičiaus tekstas

 

Kameriniai kūriniai

Joseph Haydn

Šešios škotiškos dainos: "Prieš mane kalnai ir kloniai", "Kam rožių kvapas toks svaigus", "Miegi, brangioji, tu, ar ne?", "Ganiau aš kartą bandą", "Lakštingala gieda", "Kol saulė juokiasi šviesi"

Oratorijos. Kantatos. Mišios. Pasijos

A. Adams

Kalėdinė kantata solistui, chorui ir vargonams - Šventa naktie

Johann Sebastian Bach

Pasija pagal Joną / Johannes-Passion, BWV 245

Cesar Franck

Panis angelicus

Georg Philipp Telemann

Tragikomiška kantata kanarėlei / Kanarienvogel-kantate

Balsui ir orkestrui

B. Arona

Laisvės varpas

J.S. Bach-Ch. Gounod

Ave Maria

Matvey Blanter

Pats gražiausias tas žiedelis, ž. Michailo Isakovskio

Johannes Brahms

Danko, ž. liaudies

Cesar Franck

Angelų duona

Felix Mendelssohn

Dainų sparnais

Venecijos gondolininko daina / Venetianisches Gondellied (after Moore)

O. Schima

Mamyte, Z.Kevalaitytės

Balsui ir fortepijonui

V. Araratian

Išdykėlis ožiukas

L. Auster

Juk tai mes

Johann Sebastian Bach

Bist du bei mir

Arija iš Kalėdinės kantatos Shafe kenen sicher waiden

T. Baird

Keturi V.Šekspyro sonetai: 23, 91, 56, 97

Mily Balakirev

Apkabink, pabučiuok, ž. M. Lermontovo

Pridi ko mne

Samuel Barber

Šviesią naktį, ž. Džono Lindeno Eidžio

Ludwig van Beethoven

Mefistofelio daina apie blusą, ž. V.Getės (iš Fausto)

Vokalinis ciklas Tolimai mylimajai (An die ferne Geliebte), ž. Eitelio

Švilpikas, ž. V.J.Getės

Stebuklinga gėlelė, ž. G.Biurgerio

Škotų užstalės daina, ž. liaudies

Myliu tave, ž. Grose

Arieta In guesta tomba

A. Belazaras 

Mėlynasis Nemunėli iš op. "Mėlynasis Nemunėli"

S. Bixsio

Mama

Georges Bizet

Toreadoro kupletai iš operos Karmen

Alexander Borodin

Dlia beregov otčizni dalnei

Johannes Brahms

Sekmadienio rytą / Am Sonntag Morgen zierlich angetan op. 49

Tavęs neberegėti

Kaukas, ž. liaudies

Miegančioji gražuolė, ž. liaudies

Serenada

Lopšinė

A la lune (Mėnulis)

Benjamin Britten

Prancūzų dainos: Dukra pradingo, ką daryt. Medžiot karalius joja. Hei, hei bėga pievon eriukas. Kai buvau piemenėlis.

Camille

Amour, cruel Amour

Giacomo Carissimi

Arieta Vittoria ! mio core

Francesco Cavalli

Arija iš op. "Giasone"

Ernesto de Curtis

Ilgesys, ž. A.Džemize

Alexander Dargomyzhsky

Mne grustno

M. Davitašvili

Daina "Žvirbleliai"

A. Doluchanjan

Ukrainiečių h .l. d. Barė tėvas

Francesco Durante

Danza, danza fanciulle gentile

Vergin tutto amor

Gabriel Faure

Lapų valsas

S. Gambardella

O marinalielio (Jūrininkėlis)

Tommaso Giordani

Caro mio ben

R. Glier

O, jesli b grust moja

Mikhail Glinka

Ach ty, noč li, nočenka, ž. A.Delvig

Charles Gounod

Valentino malda iš operos Faustas

Andre Gretry

Arija Et zic et zic iš op. "Ričardas kilniaširdis"

Edvard Grieg

Pero serenada iš muzikos H. Ibseno dramai Peras Giuntas

George Frideric Handel

Arija Dammi pace iš op. "Tamerlano"

Rečitatyvas ir arija iš operos Kserksas

Joseph Haydn

Simono arija iš oratorijos Metų laikai

Imre Kalman

Misterio Ikso arija iš op. "Cirko princesė"

M. Kazlaev

Žoltyje listja, ž. R.Gamzatov

Giovanni Legrenzi

Che fiero costume

N. Lysenko

Ukrainiečių h .l. d. Barė tėvas

Gustav Mahler

Kai ji kels vestuves iš vokalinio ciklo Keliaujančio pameistrio dainos (Lieder eines fahrenden Gesellen)

Rytą aš ėjau laukais iš vokalinio ciklo Keliaujančio pameistrio dainos (Lieder eines fahrenden Gesellen)

Baisus liepsnotas durklas iš vokalinio ciklo Keliaujančio pameistrio dainos (Lieder eines fahrenden Gesellen)

Ant pilies pylimo iš vokalinio ciklo Stebuklingas berniuko ragas (Das Knaben Wunderhorn)

Amžinai išsiskyrus iš vokalinio ciklo Stebuklingas berniuko ragas (Das Knaben Wunderhorn)

Felix Mendelssohn

Pamėgta vietelė

Žiemos daina

Pasveikinimas, ž. H.Hainės

K. Molčanov

Virš vandans balta žuvėdra

Stanislav Moniuška (Moniuszko)

Aukso žuvelė, ž. J.Zacharevičiaus

Ar tu žinai tą šalį, ž. A.Mickevičiaus

Dvi aušros, ž. T.Lenartovič

Claudio Monteverdi

Lasciatemi morire

Wolfgang Amadeus Mozart

Papageno arija iš operos Don Žuanas

Don Žuano arija iš operos Don Žuanas

Serenada iš operos Don Žuanas

Don Žuano ir Cerlinos duetas iš operos Don Žuanas

Noriu vienai tau mamyt, ž. liaudies

Figaro arija ir antro veiksmo scena iš operos Figaro vedybos

Giovanni Battista Pergolesi

Nina

R. Planket

Markizo Henrio arija iš operos Kornevilio varpai

G. Ponamarenko

Otgovorila rošca zolotaja, ž. J.Jesenin

G. Quen

Volonijos l. baladė Pilis Lvin On

Nikolai Rimsky-Korsakov

Oktava, ž. N. Rimsky-Korsakov

Gioachino Rossini

Figaro kavatina iš operos Sevilijos kirpėjas

Anton Rubinštein

Epitalama iš op. "Neronas"

Demono monologas, Demono arija iš op. Demonas

Demono arija iš operos Demonas

Demono romansas iš operos Demonas

Epitalama iš operos Neronas

Alessandro Scarlatti

Cara e dolce
Ocessate di piagarmi
Ci vuole e namorarsi
Toglietemi la vita ancor

Franz Schubert

Kelionėn, eilės V.Miulerio

Girių karalius, ž. Volfgango Johano Gėtės

Muzikai, ž. Šober / An die music

Liepa, ž. V.Miulerio / Die Lindenbaum

Serenada, ž. L.Relštabo

Ave Maria

Robert Schumann

Vokalinis ciklas Poeto meilė (Dichterliebe)

Svetur, ž. Eichendorfo / In der Fremde

Vakarinė žvaigždė, ž. liaudies

Dmitri Shostakovich

Juokdario dainos iŠ muzikos W. Shakespeare'o dramai Karalius Lyras

Aleksandr Spendiarov

K roze, ž. A.Caturjan

Alessandro Stradella

Pieta! Signore

Georgy Sviridov

Maritana (iš pjesės Don Sezar de Bazan), ž. F.Diumanua ir A.Denneri

Pyotr Tchaikovsky

Tomskio daina iš op. "Pikų dama"

Jeleckio arija iš op. "Pikų dama"

Onegino arija iš op. "Eugenijus Oneginas"

Tomskio dainelė iš operos Pikų dama

Jeleckio arija iš operos Pikų dama

Net, tolko tot, kto znal, ž. V. Gete

Otčego, ž. Mej L.A. (iš Heinės)

Ni otziva, ni slova, ni priveta, ž. A.Tolstoj

Don Žuano serenada

Paolo Tosti

Serenada

N. Valente

Troškimas, ž. E.Togliaferi

Alexander Varlamov

Baltuoja burė vienišoji

Na zare ty mėnia nebudi, ž. A.Fet

Giuseppe Verdi

Rigoleto monologas iš operos Rigoleto

Rigoleto arija

Mirties scena ir arija iš op. "Don Karlas"

Arija O Karlai Didysis iš op. "Ernani"

Jazeps Vitols

Harm. latvių l. d. Koks aš vargšas piemenėlis

Harm. latvių l. d. Bėki, bėki žirgužėli

Harm. latvių l. d. Jūrai reikia plono tinklo

Harm. latvių l. d. Saldžiai gieda lakštingėlė

Harm. latv. l. d. Riga dunda

Jean-Baptiste Weckerlin

Pastoralė

Ateiki geguži greičiau

A. Žilinskis

 Ar tai melas, ar tiesa

Balsui ir vargonams

Ludwig van Beethoven

Sanctus et Benedictus

Giulio Cacinni

Ave Maria
Amor, ch'atendi

Gaetano Donizetti

Ave Maria

Giuseppe Giordani

Arijetė Caro mio ben

George Frideric Handel

Largo (Ombra mai fu) iš op. "Kserksas"

Affanni del pensier

Stille amare gia vi sento

Dignare

Kristus Karalius gimė mums

Giovanni Battista Pergolesi

Arijetė Que ne suis-je la fougere

C. Pietragrua

Purplelis. Tortorella

Alessandro Scarlatti

Kas nori įsimylėti / Chi vuole innamorarsi
Veni creator spiritus, viduramžiu religinė giesmė

A. Stephen

The Holy City

Kalėdinė kantata "Šventa naktie"

Liturginė giesmė Veni creator spiritus

2015 metų koncertai

Vasario 3 d. Programa skirta M.K.Čiurlioniui. Vilniaus mokytojų namuose.

16 d. Nukankintiems ir žuvusiems Lietuvos partizanams Kruonyje.

Kovo 9 d. Kūrybinis R.Sadausko ir D.Sadausko vakaras " Vilniaus medžiai, gamta ir žmogus".

Kovo 20 d. kūriniai skirti Lietuvos 25 - mečiui paminėti.

Balandžio 12 d. Vilniaus liuteronų salėje - Mažosios Lietuvos dainos ir muzika K. Donelaičiui. E. Baranauskienės "Tolminkiemio sodininkas" romano pristatyme.

20 d. Lietuvos rašytojų sąjungoje - rašytojo ir kritiko jubiliejiniame koncerte. Poemos M.K. Čiurlionio eilėmis, A. Gusčiaus tekstais ir kt.

Gegužės 14 d. Lietuvos rašytojų sąjungoje - rašytojo A. Drilingos jubiliejui.

30 d. Giedamoji lietuvių poezija - Tarptautiniame Poezijos pavasario festivalyje.

2014 metų koncertai

Sausio 6 d. Kristijono Donelaičio 300 - osioms metinėms šv.Jonų bažnycioje Vilniuje.

16 d. Kunigo A.Keinos mirties metinėms šv. Petro ir Povilo bažnyčioje.

18 d. Sūduvos kraštiečių draudijos 25 - mečiui Vilniaus mokytojų namuose.

27 d. XXVII knygų mėgėjų draugijos V tomo sutiktuvėms Vilniaus signatarų namuose.

Vasario 20 d. Vilniaus knygų mugėje - Dainos Maironio eilėmis.

Kovo 12 d. Vilniaus jaunimo centre - foto parodoje "Maidanas" - lietuvių partizanų ir tremties dainos.

25 d. Vilniaus valstybiniame universitete - J.Baltramiejūnaitės kūriniai pagal K.Donelaičio poemą "Metai".

Balandžio 8 d. Lietuvos Kompozitorių sąjungoje - J. Baltramiejūnaitės kūriniai iš K.Donelaičio "Metų".

23 d. Birštono viešojoje bibliotekoje K. Donelaičio metinėms ir Nacionalinei bibliotekininkų dienai. M. Mažvydo, L. Rėzos giesmės ir dainos, vokaliniai kūriniai K. Donelaičio"Žiemos rūpesčiams", "Pavasario linksmybėms" ir kt.

Gegužės 16 d. Vilniaus mokytojų namuose.

20 d. Žiežmariuose. Programoje lietuvių kompozitorių kūriniai Donelaičio, Baranausko, Maironio eilėmis.

22 d. Zelvoje. Programoje lietuvių kompozitorių kūriniai Donelaičio, Baranausko, Maironio eilėmis.

23 d. Rumšiškėse. J. Aisčio premijos įteikimo ir poeto gimtadienio minėjime. Programoje - dainos J. Aisčio eilėmis.

24 d. Tarptautiniame poezijos festivalyje "Poezijos pavasaris 2014" Vilniaus Pilaitės bendruomenei.

30 d. Tauragėje.

31 d. Raseinių M.Martinaičio viešojoje bibliotekoje ir Kalnujų bibliotekoje.

Birželio 7 d. Tarptautinėje pasienio šventėje Veisiejuose.

Liepos 13 d. Poeto J.Aisčio 110- osioms metinėms J.Aisčio muziejuje.

Rugpjūčio 25 d. K.Donelaičio 300 -osioms metinėms L.Rėzos muziejuje Juodkrantėje.

Rugsėjo 22 d. Poeto Sigito Birgelio kūrybos vakare Rašytojų klube Vilniuje.

Rugsėjo 23 d. Lietuvos kompozitorių sąjungoje. Programoje nauji kūriniai K. Donelaičio "Metų" eilėmis.

Lapkričio 4 d. Vilniaus mokytojų namuose knygos apie Seirijus pristatyme.

17 d. Rašytojų sąjungos renginiuose K. Donelaičiui Pakruoyje, Žiemelyje.

Gruodžio 1 d. Vilniaus M.Daukšos mokykloje. Programoje - "Metų laikai".

11 d. Vilniaus Žvėryno mokykloje - Programoje kūriniai rudeniui ir K.Donelaičiui.

12 d. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje dailininkų draugijos "Plekšnė" parodos atidarymui.

13 d. Vilniaus mokytojų namuose Vydūno konferencijai. Programoje Vydūno dainos.

18 d. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje Rašytojo J.Užurkos trilogijos apie aisčių gentį pristatymui. Programoje kūriniai Lietuvos istorijos tema.

2013 metų koncertai

Sausio 19 d. Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje - šiuolaikinė sakralinė muzika. Programoje J. Kčinsko - J. Aisčio ,,Rūpintijėlis", J. Tamulionio - B. Brazdžionio vok. ciklas ,,Trys maldos'' ir kt.

Kovo 1 d. Vilniaus mokytojų namuose -,,Sūduva - knygnešystės centras". Programoje nauji kūriniai V. Kudirkos eilėms.

Balandžio 2 d. Vilniaus mokytojų namuose - Veisiejų krašto diena. Veisiejų dainos.

15 d. Lenkijos lietuvių ,,Jotvos metraščio" pristatymas Lietuvos rašytojų sąjungoje. Programoje vokaliniai kūriniai S. Birgelio eilėms ir Punsko krašto dainos.

25 d. Rašytojų sąjungos renginiai K. Donelaičio 300 - osioms metinėms Švėkšnoje ir Šilutėje. Programoje - vokaliniai kūriniai skirti K. Donelaičiui.

30 d. S. Lipskio knygos ,,Išsivadavimas" ir ,,Dienoraščiai" pristatymas Liet. Rašytojų sąjungoje - 120- osioms Mykolaičio Putino metinėms. Programoje - A. Bražinsko - V. MykolaičioPutino vok. ciklas ,,Benamio dainos".

Gegužės 11 d. Tulpių žydėjimo šventė. Dainos apie gėles.

Birželio 1 d. Tarptautiniame Poezijos pavasario renginyje Vingio parke. Lietuvos poetų ir liaudies dainos apie gamtą.

29 d. Renginys Tarmių metams Diemenįškėse - dzūkų dainos.

Kuršių nerija 2013. XV Tarptautinis kamerinės muzikos festivalis

Žemaičių krikšto 600-osioms metinėms ,,Protėvių laiškai":

Liepos 31 - Juodkrantė, Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia

Rugpjūčio 1 - Nida, evangelikų liuteronų bažnyčia. Dalyvauja ,,Muzika humana''.

Rugsėjo 13 d. Paminklinio akmens gamtos mokslų habil.dr. Eugenijai Šimkūnaitei atidengimo proga Vilniuje.

Lapkričio 5 d. Kocertai Joniškyje ir Skaisgiryje "Donelaičio skaitymai", skirti poeto 3OO - osioms metinėms. Programoje naujausi lietuvių kompozitorių kūriniai skirti K.Donelaičiui.

21 d. Koncertas Kauno menininkų namuose "Šiuolaikinė lietuvių muzika".

22 d. Vakaras - koncertas rašytojo R.Sadausko 75-mečiui Lietuvos rašytojų sąjungoje. Programoje vokaliniai kūriniai R. Sadausko eilėmis.

30 d. Renginys skirtas Vydūno draugijos 25-mečiui. Programoje Vydūno dainos.

Lapkričio 20 d. dailininko A.Šuliausko 75 - mečiui S.Vainiūno namuose - muziejuje Vilniuje.

29 d. Lietuvos rašytojų klubo renginyje "Gyvosios tarmės" Šakių m. bibliotekoje ir Kudirkos v. muziejuje Kudirkos Naumiestyje.

30 d. Vilniaus turistų klubo renginyje klubo įkūrėjo B.Petrulionio 90 - mečiui paminėti Vilniaus mokytojų namuose.

Gruodžio 2 d. renginyje "Gyvosios tarmės" Vilniaus rašytojų sąjungos klube Vilniuje.

4 d. Lietuvos rašytojų sąjungos klubo renginyje "Gyvosios tarmės" Mosėdyje ir Skuode.

6 d. Rašytojo J.Užurkos trilogijos "Užmirštieji baltų valdovai" pristatymui Vilniaus karininkų ramovėje.

2012 metų koncertai

Sausio 12 d. koncertas Lietuvos Seime. Ekslibrių laureatų apdovanojimui, knygos "Gražinos Didelytės Lietuva", Sausio 13- ąjai paminėti.

Akompanuoja kompozitorė Jūratė Baltramiejūnaitė. Dalyvauja rašytojas Kazys Saja, Seimo nariai ir kt.

Vasario 10 d. koncertas Vilniaus valstybiniame universitete, Lietuvos Maironiečių draugijai. Programoje kūriniai Maironio eilėmis. Skirta poeto 150-mečiui.

Vasario 15 d. koncertas Kaune J. Tumo Vaižganto muziejuje ir V. Kudirkos vardo bibliotekoje. Memorialinės atminimo lentos S. Šilingui, P. Galaunei, J. Tallat- Kelpšai atidengimo proga.

Kovo 10 d. koncertas "Minint poeto Maironio 150-ąsias gimimo metines" su Krašto apsaugos ministerija Kauno karininkų ramovėje.

Kovo 15 d. koncertas Knygnešio dienai "Pasivaikščiojimas po Anykščių Šilelį" Vilniaus Jėzuitų gimnazijoje.

Kovo 19 d. koncertas-renginys, skirtas Žemės dienai Rašytojų sąjungoje.

Kovo 20 d. koncertas - CD "Maironis. Dainos" pristatymas Vilniaus mokytojų namuose Žemaičių draugijai.

Kovo 21 d. koncertas-konferencija Maironio 150- mečiui Vilniaus valstybiniame universitete.

Balandžio 21 d. Trakų pilyje - Maironio 150 - osioms gimimo metinėms. Programoje: naujos dainos Maironio eilėmis.

Gegužės 12 d. Vyskupo Vincento Borisevičiaus atminimo lentos atidengimo ir paminėjimo proga Ilguvos bažnyčioje.

Gegužės 25, 26 d.d. Tarptautiniuose "Poezijos pavasaris 2012" festivalio renginiuose Maironio gimtinėje Bernotuose ir Klaipėdos J.Simonaitytės vardo viešojoje bibliotekoje.

Birželio 1 d. Tarptautinei vaikų gynimo dienai Vilniaus liuteronų bažnyčioje. Religinė muzika ir nauji kūriniai M.K.Čiurlionio poezijai.

Rugsėjo 22 d. kompozitorės J. Baltramiejūnaitės jubiliejinis koncertas Vilniaus muzikos ir teatro akademijoje

25 d. rašytojo R. Sadausko naujos knygos ,,Gyvenimas prie vieškeluko" Lazdijų viešojoje bibliotekoje

Spalio 17 d. Maironio 150 - mečiui Vilniaus gerantologijos centre

18 d. Maironio 150 - mečiui Panevėžio m. paveikslų galerijoje

19 d. Maironio 150 - mečiui Punsko kultūros centre Lenkijoje

27 d. Maironio 150 - mečiui Kačerginės bažnyčioje

30 d. Lietuvos rašytojų sąjungos renginys - koncertas Lazdijų viešojoje bibliotekoje

Lapkričio 8 d. Maironio 150 - mečiui Joniškio bažnyčioje

10 d. St. Šilingo minėjime Ilguvoje

14 d. J. Baltramiejūnaitės jubiliejinis koncertas B.Grincevičiūtės v. muziejuie

24 d. Maironio 150 - mečiui paminėti Panevėžyje

27 d. Poeto A. Žukausko 100 - mečiui Lietuvos rašytojų sąjungos renginys Vilniaus Aklųjų bibliotekoje

Gruodžio 3 d. A. Juozaičio knygos ,,Gyvųjų teatras" pristatymas Vilniaus rašytojų sąjungoje

6 d. Maironio 150 - mečiui - Vilniaus S. Vainiūno muziejuje

8 d. Maironio 150 - mečiui - Marcinkonyse

13 d. Poeto A. Žukausko 100 - mečiui - Vilniaus edukologijos universitete

2011 metų koncertai

Kovo 4 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje Kaziuko mugės atidarymui. Programoje A.Strazdo dainos.

Kovo 21 d. Vydūno 143-ajam gimtadieniui, renginyje "Kelionė Dievop su Vydūnu. Programoje Vydūno dainos ir vokalinis ciklas K.Donelaičiui "Kelionė į Tolminkiemį".

Balandžio 29 d. Respublikinei mokslinei konferencijai "ŠIMTAS METŲ PO ČIURLIONIO" Vilniaus Čiurlionio namuose. Programoje - J.Batramiejūnaitės muz. "Ruduo", žodžiai M.K.Čiurlionio, "Ir saulė, ir miškas, ir jūra" (Čiurlioniui), dzūkų dainos iš M.K.ČIURLIONIO rinkinių.

Akompanuoja kompozitorė Jūratė Baltramiejūnaitė.

Gegužės 6 d. Kauno m. V.Kudirkos viešojoje bibliotekoje koncertas skirtas lietuviškos spaudos atgavimui pažymėti. Dalyvauja kompozitorė Jūratė Baltramiejūnaitė. Programoje M.Mažvydo, L.Rėzos, A.Strazdo, A.Baranausko kūriniai, naujai sukurti kūriniai Maironio, V.Kudirkos tekstais ir J.Baltramiejūnaitės nauji kūriniai M.K.Čiurlionio originaliai poezijai.

Koncertai Tarptautiniame Poezijos Pavasario festivalyje:

gegužės 17 d. "Dainuoju Lietuvą kaip džiaugsmą" Lazdijų raj.

Veisiejų bibliotekoje,

Lazdijų r. savialdybės viešojoje bibliotekoje,

Seirijų bibliotekoje,

Rašytojo Romo Sadausko sodyboje, Diemeniškėse;

gegužės 20 d. Prie rašytojo Kazio Borutos namelio Pajiesyje;

gegužės 26 d. Vilniaus m. mero POEZIJOS PAVASARIO svečių ir poetų priėmime, Vilniaus rotušje;

gegužės 28 d. Rumšiškėse.

Gegužės 27 d. Druskininkuose. Renginys-koncertas, skirtas Tarptautinei miškų dienai. Programoje - dainos apie gamtą.

Rugsėjo 8 d. koncertas Vilniaus karininkų įgulos ramovėje, skirtas filosofo dr. Vacio Bagdonavičiaus 70-čiui.

Programoje - Vydūno, Basanavičiaus, Mažvydo giesmės ir dainos.

Rugsėjo 24 d. Muzikos ir poezijos šventė "Rudens spalvos" Raudondvaryje. Programoje vokaliniai kūriniai rudens tema.

Rugsėjo 29 d. koncertas Zarasuose, skirtas A.Vienažindžio 170-mečiui. Programoje A.Vienažindžio dainos.

Lapkričio 10 d. koncertas filosofo Romano Bytauto 125 - čiui Vilniaus mokytojų namuose. Programoje nauji J.Baltramiejūnaitės kūriniai M.K.Čiurlionio eilėmis, Vydūno dainos.

Lapkričio 15 d. koncertas "M.K.Čiurlionis Vydūno akiratyje" Teatro ir muzikos muziejuje. Programoje M.K.Čiurlionio ir Vydūno dainos.

Literatūros ir muzikos valanda

DONELAIČIO SKAITYMAI 300 - osioms gimimo metinėms

Programoje: ištraukos iš poemos "Metai", J.Marcinkevičiaus mažoji poema "Donelaitis", K.Kavecko vokalinis ciklas "Kelionė į Tolminkiemį", M.Kudarauskaitės ž.

Lapkričio 23 d. Aklųjų ir silpnaregių centre Vilniuje. Dalyvauja solistas Danielius Sadauskas, skaitovė Gražina Urbonaitė, kompozitorė Jūratė Baltramiejūnaitė.

Lapkričio 24 d. Kybartuose - Donelaičio v. gimnazijoje, Globos namuose. Dalyvauja D.Sadauskas, T.Vaisieta, J.Baltramiejūnaitė.

Lapkričio 25 d. Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčioje Vilniuje. Dalyvauja D.Sadauskas, G.Urbonaitė, G.Kviklys

2010 metų koncertai

Sausio 11d. Vilniaus Gedimino technikos universitete birbynininko A.Jonušo 70- mečiui. Programoje solo dainos pritariant birbynei.

Sausio 14 d. Vilniaus Gedimino technikos universitete. Programoje A.Vienažindžio literatūrinė-muzikinė kompozicija "Tada aš laimingas".

Sausio 15 d. Lietuvos MA Istorijos institute istoriko J.Matuso 110-čiui. Programoje: L.Rėzos baladė "Ona ir Vytautas".

Vasario 11 d. M.Romerio universitete S.Šilingo vardo auditorijai suteikimio proga.

Vasario 20 d. Vilniaus parodų rūmuose tarptautinėje knygų mugėje. Programoje S.Valiūno baladė "Birutė".

Vasario 24 d. Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje žurnalo "Aušrinė" 100-mečiui. Programoje lietuvių kompozitorių kūriniai istorine tematika.

Kovo 9 d. Lietuvos kompozitorių sąjungoje. Koncertas skirtas Lietuvos Nepriklausomybės 20-mečiui. Programoje lietuvių kompozitorių kūriniai istorine-patriotine tematika.

Kovo 10 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Koncertas skirtas Lietuvos Nepriklausomybės 20-mečiui. Programoje lietuvių kompozitorių kūriniai istorine-patriotine tematika.

Balandžio 16 d. Sukaktuvinis 70-mečio ir 45 kūrybinio darbo metų vakaras-koncertas Vilniaus rotušėje.

Balandžio 25 d. koncertas Vilniaus liuteronų bažnyčioje. Programoje - M.Mažvydo giesmės iš "Katekizmo", K.Kavecko vok. ciklas "Kelionė į Tolminkiemį" skirta K.Donelaičiui, M.Kudarauskaitės žodžiai.

Balandžio 25 d. koncertas Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje, skirtas lenkų tragedijos Katynėje aukoms atminti.

D.Sadauskas, J.Landsbergytė, V.Oškinis. Programoje: A.Stradella, T.Albinoni, .S.Bach, M.Mažvydas, C.Reinecke, M.K.Oginskis, M.K.Čiurlionis, G.Hue, A.Baranauskas, F.Liszt.

Gegužės 6 d. koncertas Vilniaus mokytojų namuose, skirtas žurnalo "Aušrinė" 100-mečiui. Programoje: vokaliniai kūriniai Maironio, V.Kudirkos, A.Baranausko tekstais.

Gegužės 20 d. Tarptautinis Poezijos pavasaris 2010. Lazdijai, Veisiejai, Demeniškės. Programoje kūriniai lietuvių poetų tekstais.

Birželio 2 d. koncertas Vilniaus rotušėje. Dailininko J.Daniliausko personalinės parodos atidarymo proga. Programoje lietuvių kompozitorių kūriniai, liaudies dainos.

Liepos 13 d. Koncertas Durbės mūšio 750 metų jubiliejui Vilniaus įgulos karininkų ramovėje. Programoje S.Valiūno baladė "Birutė", L.Rėzos baladė "Vytautas ir Ona", V.Klovos Vytauto arija iš op. "Du kalavijai" (Žalgiris), V.Budrevičiaus Vytauto monologas iš op. "Žalgiris", J.Tallat-Kelpšos "Milžinų kapai", V.Bagdono "Žalgirio kova", istorinės lietuvių dainos.

Rugsėjo 13 d. Vilniaus rotušėje jubiliejinis Danieliaus Sadausko vakaras.

Rugsėjo 23 d. Danieliaus Sadausko dvigubo CD "Esi gyva pilis" pristatymas Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje.

Rugsėjo 28 d. Lietuvos medicinos bibliotekoje koncertas, skirtas prof. Gintauto Česnio atminimui. Programoje kūriniai Vinco Kudirkos žodžiais.

Spalio 14 d. koncertas, skirtas poeto ir kritiko Alfredo Gusčiaus 70-mečiui. Programoje Jūratės Baltramiejūnaitės ir Algimanto Bražinsko vokaliniai kūriniai.

Spalio 28 d. Kauno karininkų ramovėje CD "Esi gyva pilis" pristatymas Vytauto Didžiojo 660-osioms gimimo ir 580-osioms mirties metinėms.

Lapkričio 10 d. koncertas Lietuvos medicinos bibliotekoje, skirtas medicinos mokslų daktaro S.Čepulio 100-mečiui paminėti.

Lapkričio 16 d. Lietuvos medicinos bibliotekoje autorinis vakaras, skirtas CD "Karvelėli mėlynasis" pristatymui.

Lapkričio 24 d. Lietuvos Mokslų Akademijoje koncertas, skirtas mokslinei konferencjai "Knygadvaris". Programoje J.Basanavičiaus "Ožkabalių dainos".

Lapkričio 27 d. Kauno miesto muziejuje koncertas Stasio Šilingo 125 metų sukiakčiai.

Gruodžio 1 d. koncertas Lietuvos Respublikos seime Stasio Šilingo 125 metų sukakčiai.

21 d. Signatarų namuose koncertas S.Šilingo 125-osioms gimimo metinėms. Programoje kūriniai V.Kudirkos, Maironio žodžiais, l.l.d. iš J.Basanavičiaus, M.K.Čiurlionio rinkinių, V.Bagdono "Daina St.Šilingui".

2008 metų koncertai

Kovo 13 d. - Lietuvos kompozitorių sąjungoje Kovo 11-osios minėjimui.

Kovo 14 d. - Vilniaus pedagoginiame universitete - Knygnešio dienai.

Kovo 19 d. Koncertas "Nauji kūriniai V.Kudirkos tekstais" Signatarų namuose.

Kovo 22 d. - Kintuose -Vydūno 140 - osioms metinėms.

Gegužės 7 d. - Lietuvos kompozitorių sąjungoje - Spaudos atgavimo ir kalbos dienai.

Gegužės 20, 21, 22 d. ''Poezijos pavasario'' šventėje Lenkijoje.

Gegužės 24 d. VVU Kairėnų botanikos sode - Tarptautinei biologijos įvairovės dienai.

Gegužės 29, 30 d. - ''Poezijos pavasario'' šventėje Šakių ir Vilkaviškio rajonuose.

Birželio 12 d. - Šv. Jonų bažnyčioje Vilniuje - Senovinės ir religinės muzikos koncertas 1940 m. birželio mėn. Lietuvos okupacijai pamineti. Vargonais pritarė J.Landsbergytė.

Birželio 14 d. Senovinės ir religinės muzikos koncertas Elektrėnų bažnyčioje. Vargonais pritarė J.Landsbergytė.

Liepos 20 d. - Jonyno galerijoje Druskininkuose.

Rugpjūčio 3 d. Plokščių bažnyčioje Parciunkulės šventės proga.

Rugsėjo 20, 21 d. Vienažndžo dainų koncertas Punsko, Seinų, Suvalkų krašte Lenkijoje.

Rugsėjo 29 d. V.Kudirkos 150-sioms m. Šakiuose.

Lapkričio 13 d. R.Šaltenio 100-osioms metinėms - Vydūno ir Rericho draugijoje Vilniuje

Lapkričio 28 d. V.Kudirkos 150 m. taptautinės konferencijos dalyviams MA Literatūros ir tautosakos institute.

Gruodžio 3 d. Kalbos premijos suteikimo proga - MA Lietuvių kalbos institute.

Gruodžio 5 d. V.Kudirkos 150-osioms m. Vilniaus arsenale.

Gruodžio 6 d. V.Kudirkos 150-osioms m. Kudirkos Naumiestyje.

Gruodžio 15 d.V.Kudirkos 150-osioms m. Vilniaus Mažvydo mokykloje Pilaitės visuomenei.

Gruodžio 18 d. V.Kudirkos 150-osioms m. Rašytojų sąjungoje.

Gruodžio 19 d. P.Dumčiaus 150-osioms m. Girdžuinuose.

2007 metų koncertai

Vasario 7 d. - B.Brazdžionio - 100-mečiui Rašytojų sąjungoje

Vasario 9 d. - Lietuviškos muzikos koncertas Vilniaus rajone Rudaminoje

Vasario 13 d. - Lietuviškos muzikos koncertas Vilniaus rajone Bukiškėse ir Riešėje

Kovo 9 d. - Kovo 11-osios minėjimui Kompozitorių sąjungoje ir Riešėje

Balandžio 18 d. - J.Kačinsko 100-mečio minėjimui

Gegužės 2 d. - A.Vienažindžio dainos Vainiūno namuose muziejuje

Birželio 27, 28, 29, 30 d. - Jubiliejiniai Maironio renginiai Šveicarijoje, CD ”Maironis. Dainos” pristatymas

Liepos 1, 2 d. - Koncertai renginiai Maironio 144-145 - osioms m. ”Pavasario balsų” 100-osioms m.

Liepos 11 d. - B.Brazdžionio 100-osims m. Maironio muziejuje Kaune

Rugpiūčio 3, 25 d. - A.Vienažindžio dainos Druskininkuose, Tiltuose

Lapkričio 8 d. - Maironio muziejuje Kaune

Lapkričio 30 d. - Tarptautinei slaugos dienai Vilniuje

Gruodžio 31 d. - Naujametinis - kalėdinis koncertas ”Ne vienas metas risčia prabėgęs...”(Maironis)

2006 metų koncertai

Sausio 9 d. - Prof. J.Pikčilingio 80-mečio minėjime Sintautuose

Sausio 23 d. - Rašytojų sąjungoje su rašytoju R.Sadausku

Vasario 4 d. - Panevėžio parodų rūmuose

Vasario 8 d. - Istoriko A.Šapokos 100-mečiui

Vasario 10 d. - VVU Maironiui skirtoje konferencijoje

Vasario 22 d. - Rašytojų sąjungoje A.Paulavičiaus autoriniame koncerte

Vasario 28 d. - Signataro B.Gajausko jubiliejui

Kovo 16 d. - S.Šilingo minėjimui Kelmėje

Kovo 17 d. - Tarptautinei Žemės dienai Druskininkuose

Kovo 24 d. - S.Šilingo minėjimui Šakiuose

Balandžio 2 d. - Fashion centre Vilniuje

Balandžio 21 d. - CD ”Oi giria, giria. Anykščių šilelis”. Tarptautinei Žemės dienai Šakiuose

Balandžio 28 d. - CD ”Oi giria, giria. Anykščių šilelis”. Tarptautinei Žemės dienai Kaišiadoryse

Gegužės 18 d. - Poezijos pavasario renginyje Vilniaus Aklųjų bibliotekoje

Gegužės 20 d. - Poezijos pavasario renginyje Pilaitės visuomenei Vilniuje

Gegužės 26 d. - Poezijo pavasario renginyje Biržų pilyje ir rajone

Gegužės 27 d. - Poezijos pavasario renginiuose Radviliškyje

Gegužės 30 d. - CD ”Oi giria, giria. Anykščių šilelis” pristatymas Vilniaus mokytojų namuose

Birželio 3, 4 d. - Alytaus m. dainų šventėje

liepos 2 d. - M.K.Čiurlionio muziejuje Druskininkuose su J.Lansbergyte

Rugpjūčio 5 d. - Druskininkų m. muziejuje

Rugpjūčio 31 d. - Mokslo metų atidarymui Bukiškių ŽŪM

Rugsėjo 12 d. - Vilniaus mokytojų namuose

Spalio 6 d. - Knygnešio P.Dumčiaus minėjime jo vardo mokykloje Girdžiūnuose

Spalio 22 d. - Religinės muzikos festivalyje Panevėžyje

Spalio 26 d. - CD ”Maironis.Dainos” pristatymas Maironio muziejuje Kaune

Lapkričio 30 d. - Žemaičio v. karo akademijoje

Gruodžio 14 d. - ”Nauji kūriniai V.Kudirkos žodžiams” Vilniaus signatarų namuose

Gruodžio 15 d. - P.A.Galaunių muziejaus 10-mečiui Kaune

Gruodžio 16 d. - ”Tada aš laimingas”. A.Vienažindžio dainos Visų Šventųjų bažnycioje Vilniuje

Gruodžio 26 d. - Kalėdinės muzikos koncertas Kačerginės bažnyčioje

Danielius Sadauskas – toks, kaip kiti. Lietuvos konservatorijoje dainavimo jį mokė Zenonas Paulauskas. Jis – vienas iš keturiasdešimties operos ir kamerinio dainininko profesiją įgijusių šio profesoriaus auklėtinių. Per 30 metų buvo Filharmonijos solistas, daugybėje koncertų namie bei svetur giedojo ir dainavo baroko kompozitorių, Haydno, Beethoveno, Schuberto, Schumanno, Mahlerio, Šostakovičiaus, daugelio kitų, žinoma, ir lietuvių kompozitorių kūrinius. Daug jų įsirašė Lietuvos radijas, nemažai įrašyta į plokšteles. Bet – ir kitoks. Su kitų dainininkų minia žygiuodamas didžiaisiais to repertuaro vieškeliais, ėmė ir pasuko kitu, į mūsų giesmių ir dainuojamosios poezijos gilumas vedančiu, taku. Nepasakysi, kad jis buvo visai užžėlęs,– juk giedame Antano Strazdo „Pulkim ant kelių“; berods kartais dar „skamba po kaimus Birutės daina“ (taip Silvestro Valiūno „Birutę“ vadino Maironis) ar Antano Vienažindžio „Kaipgi gražus gražus rūtelių darželis“; Strazdo giesmei atitaria Maironio ir Česlovo Sasnausko „Marija, Marija“, Vinco Kudirkos Tautos giesmei – Maironio ir Juozo Naujalio „Lietuva brangi“. Tačiau Danielius Sadauskas moka ir gieda dainuoja kur kas daugiau. Apskritai visa, ką jis daro, yra unikalu. Paleido į pasaulį Martyno Mažvydo giesmes (iš aštuoniolikos į CD įgiedotų giesmių septynias savais keliais išplatino UNESCO), išdainuoja išrečituoja Antano Baranausko „Anykščių šilelį“ (pagal dvi 1938 metais iš Rozalijos Kairytės užrašytas gaidas); traukia (itin dažnai kviečiamas į įvairius kultūros renginius, minėjimus, mokyklas ir pan.) rinkiniuose randamas, kompozitorių dailintas liaudies dainas, dainomis virtusias poetų eiles, tad su daina nuolat atgyja (ir kiti, čia dar nepaminėti) savosios kultūros rūmą stačiusiųjų vardai – Jonas Basanavičius, Pranas Vaičaitis, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Vydūnas...

Jonas Bruveris, Danieliaus Sadausko Maironis, Literatūra ir menas, 2007 01 12

Tai ką darė ir daro Lietuvoje žinomas ir populiarus dainininkas Danielius Sadauskas, yra modernioji restauracija, individuali, savaiminga apkalbėtojo fenomeno versija. Anei akimirksnį nepamirštant, jog prabėgo tiek laiko, jog tie, kitados kūrę menininkai yra „balsai iš Amžinybės”. Drąsūs ir veržlūs, sklidini gracijos. Melodijos, skirtos tiems, kurie ateis.

Sigitas Geda, CD palydimasis straipsnis, 2001 kovas

Spalio 26 d. Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje, pristatyta Maironio dainų dviguba kompaktinė plokštelė. Naujasis leidinys tapo simboliška Maironio gimtadienio (lapkričio 2 d.) dovana, o vakaras muziejuje – gražiu jo paminėjimu. Tai ne pirma plokštelė, atskleidžianti ir įamžinanti gražius D. Sadausko siekius lietuvišką dainą ir pačiam interpretuoti, ir kitiems meilę dainai perteikti. Ne vienas esame girdėję jo giedamus M. Mažvydą, A. Strazdą, A. Baranauską, A. Vienažindį, V. Kudirką. Jie giedami subtiliai perteikiant poetinio teksto prasmes, skambesį, intonacinius niuansus, jautriai derinant balsą su instrumentiniu pritarimu, į šimtamečius kūrinius pažvelgiant naujai, bet itin pagarbiai. Pasak M. Martinaičio, „galima sakyti, kad D. Sadauskas šiuolaikinėmis priemonėmis restauruoja poezijos giedojimo tradiciją, kuri buvo gyva iki XX a. pradžios ar net ir vėliau. Taip jis restauravo M. Mažvydą iš pirmųjų jo užrašytų gaidų, A. Baranauską iš senų R. Kairiūtės garso įrašų ir daug ką, kas mus pasiekė iš žmonių lūpų ir atminties.“

Naujai skambanti Maironio kūryba, 7 meno dienos, 2006 11 03

Slogutį panaikino, sugrąžino į šventės dvasią ir labai pakėlė nuotaiką D.Sadausko atliekamos dainos. Jis tarsi spinduliavo meile kalbai, savo kraštui, pasididžiavimu literatūros klasikais.

Tausokim gimtą žodį, kol dar gyvas, Elektrėnų žinios, 2004 06 05 Nr. 23

Visą gyvenimą buvęs filharmonijos solistu, prieš keletą metų Danielius Sadauskas ėmėsi kitokios, nė kiek ne ramesnės kūrybinės veiklos. Jis leidžia kompaktines plokšteles, bet ne kad pats, kaip dainininkas, pasirodytų, o iš rūpesčio puoselėti kultūros istorijos barą. (...) Tos KP (kompaktinės plokštelės) atlieka - galėtumėm net pasakyti - tarsi misiją: surinkti bei įrašyti jau esamas dainas mūsų klasikų žodžiais ir dabartiniams kompozitoriams užsakyti naujų.

Rita Nomicaitė, Užtaisyti istorijos spragas, Krantai, 2006 Nr.4

Sklaidant pasaulyje žinomo mokslininko Algirdo Juliaus Greimo lietuvių mitologijos studiją „Tautos atminties beieškant”, dingtelėjo mintis, kad tai, ką daugiau nei dešimt metų daro dainininkas Danielius Sadauskas, taip pat yra tautos atminties ieškojimas - nuoseklus, kruopštus, moksliškai sąžiningas giedamosios poezijos tyrinėjimas ir savitas, kūrybiškas jos interpretavimas. (...) Juos visus Danielius Sadauskas, srebindamas metro, ritmo, dinamikos, tempo įvairove, tembro jautrumu ir lankstumu, harmonijos pajautimu ir nuotaikų niuansų įvairove, supynė į vieną darnią giesmės simfoniją ir 2002 metais įrašė į naują kompaktinę plokštelę. Ir nieko šiame vientisame, kelias epochas aprėpiančiame darbe nėra nereikalinga, viskas čia turi prsmę - ir žodžio intonacija, ir nepaprastas garso subtilumas, ir tylos iškalbingumas, ir senųjų liaudies instrumentų virpantis skambėjimas. Žvelgiant į tai, kas Sadausko nuveikta, susidaro įspūdis, lyg senosios Graikijos rapsodo balsas skambėtų, pakylėdamas dainuojamų poetų istorinę, etninę, muzikinę ir literatūrinę patirtį iki šimtmečių (o gal tūkstantmečių) patikrinto tautos moralinio kodekso: tas est Dieva prisakymas...

Birutė Sriogytė-Vaitkienė, Giedamoji poezija: paveldas iš šiapus ir anapus Nemuno, Kultūros barai, 2003 Nr. 1

Danieliui Sadauskui niekas neakompanavo. Tačiau jo balsas, tarsi ataidintis iš pačio XIX amžiaus vidurio, suteikė kūriniui ypatingą skambėjimą, privertė nuščiuvusią salę pamąstyti apie istorijos upę, atplukdžiusią mus iki šių dienų. (...) Danielius Sadauskas bene pirmasis dainininkas, stvėręs ridenti lietuviškojo paveldo akmenį į kalną. (...) Įvairaus amžiaus klausytojai nuščiūva, išgirdę jo lyrinį baritoną, neįprastai atliekantį liaudies ar tokiomis laikomas dainas.

Jūra Baužytė, kas tavo grože senobine tiki?, Lietuvos aidas, 2005 05 14

Solistas Danielius Sadauskas įspūdingas vyras. (...) Balsas - lyrinis baritonas, platus, sodrus, galingas, tobulai išlavintas, pajėgus išreikšti dramatinę pergyvenimų audrą ir švelnius, subtiliausius jausminius niuansus. Jau pačia pirmąja daina S.Šimkaus „Anoj pusėj Dunojėlio” solistas sumezgė šiltus ryšius su klausytojais ir tie ryšiai koncerto eigoje vis labiau tvirtėjo. Maironis yra taręs „Tėvynės dainos, jūs malonios, taip širdį žadinat saldžiai”. O kaip saldžiai širdį žadino solisto Danieliaus dainavimas! Visa, ką solistas mums savo šiltu, širdies gelmes pasiekiančiu balsu dainavo, buvo brangios girdėtos ir negirdėtos mūsų Tėvynės dainos, tikroji išeivijos lietuvių širdžių atgaiva. Ir senųjų dainos meistrų S.Šimkaus, A.Budriūno, B.Dvariono kompozicijos ir jaunesnės kartos kompozitorių A.Bražinsko, V.Bagdono, A.audonikio, V.Paltanavičiaus kūryba, nešanti Lietuvos poetų žodžius ir mintis, klausytojams davė gilų lietuviškosios muzikinės kultūros išgyvenimą, pajutimą, kaip mes, ir pasaulio gale būdami, solisto balso magijos užburti, esame įjungiami į paslaptingąją, išviršiniai neapčiuopiamą, bet tokią gyvą, dvasioje jautriai išgyvenamą lietuviškumo srovę, nešančią mus iš praeities į dabartį ir įglaudžiančią visus į didžiulę lietuviškumo visumą lyg į mylinčios motinos širdį. Dainose skambėjo tie patys jausmai, tie patys išgyvenimai, kaip ir mūsų likimo dramatiniuose momentuose patirtieji: iškeliavimai, išsiskyrimai, meilingi pasiilgimai, sugrįžimų džiaugsmas, greitai prabėgančių vasarų nuojautos... Viskas be aukštų deklaracijų - tik gilus, kiek melancholiškas žmoniškumas, kokį gal vien tik lietuvių tautos dainos tokiame laipsnyje teturi. (...) Ūdrio arija pas mus labai mėgstama daina, ne kartą dainuota choro koncertuose ir dainų šventėse. Dainavo ją didesnio ir mažesnio kalibro solistai, bet niekas nebuvo padainavęs jos su tokiu į vaidmenį įsijautimu, su tokia išraiškos į vaidmenį galybe, kaip šį kartą ją padainavo Sadauskas. (...) Tokie didingi dainos meno sublizgėjimo momentai pasilieka ilgai įsimenami ir nepakartojami.

J.A.Jūragis, Iš Lietuvos, Lietuviškos dainos lobiai, Australija, Mūsų pastogė, 1989 05 01

Baritonas D.Sadauskas nusipelno atskiro pagyrimo ne tik už entuziazmą, bet ir už artistiškumą dainuojant. Kiek leidžia posminė dainų struktūra (t.y. besikartojanti melodija), jis ir žodžius pabrėžia išraiškingai. Ekspresyvus dainavimas, spalvinga instrumentacija bei akustiniai efektai kiekvieną dainą paverčia ilgu paslaptingu pasakojimu, savotiška misterija.

Rita Nomicaitė, Žydžia pinavijos, XX amžius, 2002 03 20

„Anykščių šilelis” - pirmas skambantis, žėrintis, miško spalvom trykštantis romantinės estetikos kūrinys lietuvių literatūroje, jau XIX a. viduryje liaudies dainininkų suprastas ir dainuojamas. Danielius Sadauskas atgaivino „Šilelį”, naujai harmonizuodamas. Unikalus to lyrinio šaltinio skambesys paliečia žmogaus sielą ir širdį. Vėl suskambo lakštingalos iš prūsų žemės ir žydinčių pašventupio ievynų. Tad - klausykimės!

Leonardas Grudzinskas, Martyno Mažvydo ir Antano Baranausko lakštingalų balsai, Švyturys, 1998 (2)

Neseniai Vilniuje, Mokytojų namuose buvo pristatytas išeistas D.Sadausko dainų įrašas „Oi giria, giria”. Ir kultūros gyvenimo atstovai, ir muzikologai negailėjo gerų žodžių. Tai iš tikrųjų gaivaus oro gurkšnis muzikinės popkultūros sraute. Visų nuomone - darbas ne tik nuoširdus, bet ir labai profesionalus; jam lemta išlaikyti visus laiko, besikeičiančio skonio patikrinimus.

Zenonas Butkevičius, Padainuokim apie Šilelį, Žaliasis pasaulis, Nr. 22

Šiandien V.Kudirkos asmenybė ir kūrybinis pakilimas išgyvena savotišką renesansą. Šiame kontekste ypač vertinamos dainininko, Labdaros ir paramos fondo Dr.Vinco Kudirkos vardui įamžinti steigėjo Danieliaus Sadausko pastangos: prikėlęs naujam gyvenimui dainuojamąją lietuvių poeziją nuo Mažvydo iki Maironio, jis rado šioje gretoje deramą vietą ir V.Kudirkai. Jo rūpesčiu V.Kudirkos poezija naujai suskambo mūsų kompozitorių Vytauto Klovos, Valentino Bagdono, Algimanto Bražinsko gaidų puslapiuose, kuriuos pats dainininkas įtaigiai interpretuoja.

Muzikologas Vaclovas Juodpusis, 2008 CD "Karvelėli mėlynasis" palydimoje knygelėje

Unikali dainininko programa, aprėpia senuosius mūsų literatūros tekstus, suteikia klausytojui galimybe gėrėtis Mažvydo, Kudirkos, Basanavičiaus, Strazdo, Baranausko, Vienažindžio, Čiurlionio, Vydūno ir kitų poetinę kūryba, įsidėmėti ją. Tikiu, kad ne vienam tai suteiks džiaugsmo, o mūsų jaunimui bus įspūdingas, neužmirštamas atradimas, padėsiantis formuotis įnacionalines vertybes besiremenčiai asmenybei. Mūsų mokykloms tai būtų vertinga pagalba, praplečianti, pagilinanti literatūros (ir istorijos) mokymo programas. Neabejoju, kad D.Sadausko kompaktine plpkštele pasinaudos ne vienas šventinių jubiliejinių vakarų, ir minėjimų rengėjas.

Justinas Marcinkevičius, CD LIETUVIU GIEDAMOJOI POEZIJA 2002 palydimoje knygelėje

Iš esmės tai nauja kūrinio harmonizacija. Išlaikant autentišką melodiją, išryškinama visa žodžių gama, jų giluma ir spalvos, už žodžių slypintis vidinis melodingumas. Ryškiai pateikta poemos vidinė struktūra. Šiuolaikiniam skaitytojui nelengva priimti ir suvokti beveik prieš pusantro šimtmečio rašytą tekstą,- sakė V.Kubilius. -ŠILELĮ reikia išgirsti dainuojamą. ILIADĄ ar ODISĖJĄ antikos rapsodai ištisai išgiedodavo. Toksai ŠILELIO atgaivinimas suteikia unikalų įspūdį. Įsismelkia mūsų laikas, mūsų gyvenimas. Klausytojas gauna turiningą, emocionalų kūrinį. Reikėtų padaryti jo įrašą, išleisti plokštelę, tai būtų nepakeičiama mokymo priemonė ir daugeliui padėtų suvokti, kokie lobiai slypi mūsų poezijoje."

Prof. Vytautas Kubilius, Lietuvos aidas, 1994 09 15, Nr.181

Balandžio 25 d.Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje įvyko muzikos vakaras, skirtas Katynėje aukoms atminti. Koncerto atlikėjai pateikė apmastytą ir išjaustą repertuarą. Allesandro Stradelos "Pieta, Signore" (dainavo Danielius Sadauskas, vargonais pritarė Jūratė Lndsbergytė)....o filosofinis matmuo, ramybė ir kantilena įsitvirtino Mažvydo giesmėse "Apie šventą dvasią" ir "Kristau, diena esi ir ramybė" bei Antano Baranausko "Linksmybė mano, Tu Jėzau, esi" ir "Marija po kryžium stovėjo" (giedojo D.Sadauskas, vargonavo J.Landsbergytė; vargonų partiją aranžavo Kristina Vasiliauskaitė). Atjautos vakaras paliko klausytojams neišdildomų potyrių.

Rimantas Astrauskas, Literatūra ir menas, 2010 05 07

Gana dažnai atidarant parodas, skirtas iškiliems mokslo, kultūros žmonėms, svarbiausiems istorijos įvykiams paminėti galima išgirsti ir sodrų dainininko Danieliaus Sadausko baritoną. Solisto atliekami kūriniai praturtina ir įprasmina įvykio svarbą. Keliavimas muzikiniame laike Danieliui Sadauskui - įprastas dalykas. Jo repertuare - apie 1,5 tūkstančio kūrinių, pradedant Renesanso, J.S.Bacho, G.F.Telemanno, J.Haidno ir L.van Beethoveno, baigiant R.Schumanno, F.Schuberto, J.Brahmso, G.Mahlerio, S.Barberio, B.Britteno ar šiuolaikiniais ar šiuolaikiniais kūriniais. Ypatinga vieta D.Sadausko reprtuare tenka lietuvių kompozitorių kūriniams. Vargu ar daug mūsų dainininkų galėtų varžytis su Danieliumi pagal atliekamus lietuvių kompozitorių kūrinius. Pasakysime ir daugiau. D.Sadauskas labai dėmesingas lietuvių poetų tekstams, dažnai kompozitoriams užsako, skatina parašyti muziką turiningiems tekstams.

Mokslo Lietuva, 2010 06 17, Nr.12(434)

Solinio dainavimo profesionalas Danielius Sadauskas užima ypatingą vietą vokalo nišoje. Jis vadinamas giedamosios lietuvių klasikinės poezijos atlikėju, prikeliančiu balsus iš amžinybės. Karališka dovana Lietuvai. Naujausia jūsų kompaktinė plokštelė "Esi gyva pilis" skirta trims didiesiems valstybės jubiliejams: Lietuvos vardo paminėjimo 1000-mečiui, Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms ir Lietuvos valstybės atkūrimo 20-osioms metinėms. Ji turi paantraštę "Lietuvos istorija muzikoje". - Turime savo istoriją literatūroje, dailėje, o muzikoje išleista - lyg ir nėra. Tai aš pabandžiau ją atsekti vokaliniuose kūriniuose - nuo 16 a. anonimų iki šiuolaikinių kompozitorių. Mindaugas...Birutė... Net penki kūriniai Vytautui. Giesmė apie Žygimanto Senojo mirtį... Daina apie Žygimanto Augusto vestuves. Dainos pagal Maironio, Vydūno, Aisčio, Brazdžionio, Strielkūno, Silvestro Viliūno, Rėzos ir kt. eiles. Taip po kruopelytę surinktas mozaikinis mūsų istorijos žemėlapis. Gal kokių akmenėlių ir trūksta, gal juos suras kiti. "Sausio 13-osios baladėje" girdisi ir omonininkų tankų žlegesys... - Nes tai autentiška mūsų istorija. Pamenu, kaip tomis dienomis pogrindinėje studijoje (jų Vilniuje veikė net kelios) įrašinėjau J.Kačinsko-J.Aisčio "Rūpintojėlį"... Kiek žinau, jį atlikote ir per Aisčio premijos įteikimo Justinui Marcinkevičiui iškilmes. - Ne tik "Rūpintojėlį" - ir kitus Aisčio kūrinius. Žinoma, ir Marcinkevičiaus. Jūsų atliekami kūriniai yra tapę ne vieno, jubiliejinio vakaro puošmena. Kaip atšventėte ką tik praėjusį savąjį? -Kukliame artimųjų rate. Kaip sakoma, 17 metų būna tik kartą gyvenime, o 70-dar rečiau...

Respublika, "Prikeliantis balsus iš amžinybės", Audronė Jablonskienė, 2010 07 01

Daugiatūkstantiniame stadione ar masinių renginių arenoje šios giesmės jaučiasi ne taip jaukiai, kaip kamerinėje aplinkoje ar bažnyčioje, tačiau Danieliui Sadauskui yra tekę jas giedoti ir tūkstančiams klausytojų. Giedamosios lietuvių poezijos atlikėjas eina sunkiu keliu: jis pažadina, atgaivina, priverčia skambėti senuosius lietuvių literatūros tekstus- Martyno Mažvydo, trijų Antanų - Baaranausko, Strazdo ir Vienažindžio, Jono Basanavičiaus, Vinco Kudirkos, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir Vydūno, Maironio, Donelaičio ir Vaičaičio, Silvestro Valiūno ir Rėzos kūrybą. Ko gero sunkiausias kelias, kuris lemtas kūrėjui. Bet kartu ir dėkingas kelias, vertinamas ne tik žiūrovų, bet ir visų kam brangi tautos dvasios raiška./.. D.Sadauskas yra dažnas įvairių mokslo ir kultūros renginių dalyvis. Įtaigiu švietėjo žodžiu ir profesionalaus vokalisto priemonėmis jis sugeba atrasti tokius lietuviškos kultūros lobius, kurių buvimą maža numanyti - jį reikia pajusti, išgyventi, padaryti mūsų kultūrinio gyvenimo savastimi. Apie šią D.Sadausko kūrybinio gyvenimo patirtį, lituanistikos propagavimą žodžiu ir per muziką kalbėsimės šiame cikle.

Iš tų laikų, kai kanklės turėjo sielą, Mokslo Lietuva, 2006 Nr.16

Danielius Sadauskas ne tik gerai žinomas klasikinės muzikos atlikėjas, bet ir senosios lietuviškos giedamosios poezijos gaivintojas. Baritonui Danieliui Sadauskui rytoj sukanka 70 metų. Tačiau jis ne tik puikiai atrodo, bet ir gyvena aktyvų kultūrinį gyvenimą: koncertuoja, dalyvauja įvairių fondų veikloje, neseniai išleido albumą "Esi gyva pilis". Lietuvos istorija muzikoje. "Albume yra nemažai itin retai atliekamų kūrinių, pavyzdžiui baladės Liudviko Rėzos "Ona ir Vytautas", Silvestro Valiūno "Birutė", kurioje panaudotas ir tikras jūros ošimas," - sakė D.Sadauskas. Albumą sudaro du kompaktiniai diskai, į juos sutilpo 37 kūriniai. Čia atsiskleidžia Lietuvos istorija nuo Mindaugo laikų (Mindaugo dvasia) iki nepriklausomybės atgavimo. D.Sadauskas ne tik įdainavo pačių įvairiausių laikmečių kūrinius, bet ir pats juos surado bei atkūrė.

Diana Miliauskaitė, D.Sadauskas išdainavo Lietuvos istoriją, Lietuvos žinios, 2010 06 14

- Atkurdamas Mažvydo giesmes, norėjote atkurti ir tos epochos dvasingumą, siekėte, kad jūsų klausytojai pajustų ir dvasinius, dorovinius reikalavimus, kurie skleidžiasi iš tų gelmių. Tie reikalavimai telpa į Dešimt Dievo įsakymų. Ar nesibaiminante, kad šis aukštų vertybių siekimas mūsų visuomenėje gali būti suprastas kaip labai nešiuolaikiškas ir dabarties gyvrnime visiškai nenaudingas dalykas? Kai politikai taikosi prie auditorijos, o ne prie aukštų moralės reikalavimų, kai populizmas tampa gyvenimo norma, apie kokia davasines vertybes galima kalbėti? Kas darytina, kad aukšti idealai būtų madingi, šiuolaikiški, kaip kad buvo romantizmo laikais? Adomas Mickevičius ir jo aplinkos Vilniaus studentai svajojo ne apie didelius turtus, bet apie tai, kaip tėvynei grąžinti laisvę, kaip nusimesti tironijos jungą. -Yra daug nelengvų klausymų. Jei būtu lengvi, seniai būtų išspręsti. Aš nebijau būti "balta varna", bet jeigu publika nori, visada padainuoju ir populiarų kūrinį, nes savo repertuare turiu jų pakankamai. Jei publiką užvaldo emocijos, aš mielai atlieku tokį kūrinį. Gera žmonėms suteikti estetinį malonumą. Svarbu neprieiti iki ribos, kai viskas yra pramoga, kuri veda prie tokių akcijų, kaip "surink tūkstantį alaus kamštelių", o nepasako, kiek kainuos inksto persodinimas. Koliziejuje dėl pramogos buvo nužudytra apie 900 tūkstančių žmonių. O Mažvydo giesmės - tai ne minties malonumo, bet švietėjiškos veiklos kūriniai. Vienas iš Dievo įsakymų liepia gerbti tėvą ir motiną. Dabar tai nemadinga, tai pat kaip ir tėvynės meilė. Tačiau galima rasti auditoriją, kurią pavyks pažadinti, kaip kad mane pažadino M.Mažvydo 1947m. jubiliejinis leidinys, surastas Tauragės knygyno nuvertintų knygų krūvoje. Kartais vienas menininko žodis gali žmogų paskatinti giliau domėtis svarbiausiais dalykais. Ne vien M.Mažvydo giesmėse, bet ir liaudies dainoje matomi giliausi moralinio ir dorovinio pagrindo klodai. Panagrinėję liaudies dainą "Oi lekia lekia gulbių pulkelis" pamatysime, kad ji labai susijusi su Dešimčia Dievo įsakymų. Iš Katekizmo reikalavimo gerbti tėvą ir motiną išauga ir pagarba Tėvynei, nes tėvas yra tėvynės sinonimas. Juk - "lekia lekia gulbių pulkelis,tėvynės ginti ragin brolelius"... Visi nujaučia, kad jie žus, net saulutė sesutėms sako: "aš jums padėsiu gedėt brolelio, devynis rytus migluže eisiu, o šį dešimtą nė neužtekėsiu". Štai devyni Dantės pragaro vartai. Nors užtems Lietuvos padangė nuo gedulo, bet tėvynės gynimas lietuviui šventas. O ir Kristus Jeremijo ašaromis verkė prie sugriautų Jeruzalės vartų. J.S.Bachui Jėzus buvo humaniškumo pavyzdys, kuris Chaose kūrė priešingybę - Didžiają tvarką. Visa daina atausta pagarba tėvui, motinai ir tėvynei jausmu - tai Dešimt Dievo įsakymų tautosakoje. Jei suvoki tuos dalykus, visai kitaip imi vertinti pačią dainą. Ne veltui ją harmonizavo M.K.Čiurlionis.

Į Martyno Mažvydo giesmių viršukalnę, Mokslo Lietuva, 2006 Nr.17

2006 m.(kartotas 2008) Baltical Optical Disc išleido dviejų su puse valandų trukmės plokšteles MAIRONIS. Dainuoja Danielius Sadauskas, įrašytas Lietuvos nacionalinio radio studijoje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Vilniaus Liuteronų ir Šv.Kazimiero bažnyčiose, Lietuvos kompozitorių sąjungoje, Vilniaus plokštelių studijoje ir kt..Jose - trisdešimt dainų, kurias įvairių kartų lietuvių kompozitoriai parašė poeto ir kunigo Jono Mačiulio-Maironio žodžiais. Lietuvių muzikos istorijoje tai pirmoji tokios apimties programa, skirta mūsų tautos Atgimimo šaukliui.(...) Atlikėjas subtiliai jaučia poetinį tekstą ir jo neužgožia, nes suvokia, kad Maironio negalima vertinti įprastiniais kalbos melodingumo ir muzikalumo kriterijais. Šio autoriaus eilėraščiams būdingas - nors subtiliai slepiamas po lyrizmo ir romatizmo skraiste - gilus tragizmas, sielvartas dėl Tėvynės likimo, didelė emocinė įtampa, nulemiantys savitą konstrukciją ir nekasdienišką intonaciją . Įrašyti CD Danieliui Sadauskui talkino kompozitoriai B.Kutavičius, M.Urbaitis, J,Gaižauskas, A.Bražinskas, V.Bagdonas, V.Mikalauskas,J.Baltramiejūnaitė, V.Klova, dvidešimt du atlikėjai instrumentalistai, solistai, orkestrai, ansamblis "Lietuva", kiti liaudies instrumentų orkestrai ir kt.(...) Albumas ypač vertingas tuo, kad solisto iniciatyva papildytas naujais, specialiai šiam leidiniui parašytais kūriniais.

Kultūros barai, 2007 (10)

Neseniai pasirodė kompaktinė plokštelė "Gieda Danielius", kurioje įrašyti šio populiaraus solisto atliekami V.Kudirkos, J.Basanavičiaus, A.Strazdo, A.Baranausko, A.Vienažindžio, M.K.Čiurlionio, Vydūno, S.Šimkaus, J,Gruodžio kūriniai. Tai antroji dalis giedamosios poezijos, kurią prieš keletą metų D.Sadauskas įrašė į savo pirmąjį CD, skirtą M.Mažvydo giesmėms ir A.Baranausko poemai "Anykščių šilelis". Tai dainininko duoklė atgimusiai Lietuvai, kurioje laisvai suskambo giesmės ir patriotinės dainos, slopintos keletą dešimtmečių. "Giedamosios poezijos fenomenas įgijo laiko, istorijos, geografijos, mentaliteto savastį: lotyniškoji giesmė, lenkiškoji literatūrinė forma ir iš gelmės trykštanti lietuviškoji dvasia, žodis ir balsas, simbolis ir ritualas, apeiginis gestas ir žaisminga improvizacija pagimdė tuos meninės kūrybos perlus, kurie lygiai tiek pat yra muzika, kiek ir poezija, poezija ir tikėjimas" - aukštu tonu pakyli savo vertinimą poetas Sigitas Geda, pridurdamas, kad "tai ką darė ir daro Lietuvoje žinomas dainininkas Danielius Sadauskas, yra modernioji restauracija, individuali, savaiminga šio fenomeno versija".

Danieliaus atskleistas fenomenas, Dienovidis, 2002 balandis

Šveicarijos lietuvių bendruomenė suskubo paminėti Maironio 145- ąsias gimimo, 75-ąsias mirties ir 100- ąsias poemos "Jaunoji Lietuva" parašymo metines, atidengdama memorialinę lentą.(...) Labai gražioje senoviniais gobelenais ir meno kūriniais išpuoštoje salėje pranešimus apie Maironio ryšius su Šveicarija skaitė bendruomenės pirmininkė J.Caspersen, prof. Viktorija Daujotytė, Maironio muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė, šių eilučių autorius, vienas iš vilos valdybos narių, pasakojo šių rūmų istoriją, o Maironio kūrinius pagiedojo Danielius Sadauskas. Renginio dalyviams, tiek lietuviams, tiek šveicarams, ypač patiko Kauno Maironio gimnazijos jaunųjų maironiečių padainuoti bei padeklamuoti poeto eilėraščiai. Taip Maironis vėl sugrįžo į Šveicariją, į tą vietą, kurioje gyveno ir kūrė savo poeziją, paženklintą lietuviškąja amžinybe.

Marcelijus Martinaitis, Maironio pėdsakais: Šveicarijos atradimas, Veidas, 2007 07 12-18 Nr.28

( ...) "Senosios lietuvių giedojimo kultūros gaivinimą galbūt derėtų palyginti su Basanavičiaus likimu. Jis gimė leisgyvis ir tik rūpestingos priėmėjos dėka, nepailsusios trinti naujagimiui padukų, išgyveno. Basanavičius, atsidėkodamas likimui, tą padarė ir su Lietuva: ją atgaivino. Gaivindamas senąsias lietuviškas giesmes, jaučiuosi kaip pribuvėja," - kalbėjo D.Sadauskas. (...) "1967m., apsigynęs diplomą, gavau paskyrimą į Operos teatrą, bet širdis traukė prie kamerinės muzikos. Todėl labai apsidžiaugiau gavęs pasiūlymą dirbti Lietuvos filharmonijoje", - kalbėjo D.Sadauskas. Nors į Operos ir baleto teatrą buvo kviečiamas ne kartą, filharmonijoje jis išdirbo iki 2001 m. "Solistas turi daugiau kūrybinės laisvės ir savarankiškumo,- sakė D.Sadauskas, daugelio lietuvių bei užsienio kompozitorių kūrinių pirmas atlikėjas. - Be to traukė naujovės. Operos buvo nutrintos, o kamerinis žanras nedaug kam buvo žinomas"(...)

Audronė Srėbalienė, Giesmių gaivintojas, Ekstra, 2006 10 30

(...) Jau ne sykį įvairiais aspektais nagrinėta, kuo savitos ir kuo praturtina mūsų kultūrą Danieliaus Sadausko pastangos stiprinti ryšius tarp Lietuvos šiapus ir anapus Nemuno, tarp liaudiškosios ir dvarų kultūros, tarp bažnytinio grigališkojo ir liaudiškojo giedojimo tradicijų, tarp žodinės kūrybos ir dainuojamosios poezijos. Anot poeto Sigito Gedos, tai ką darė ir daro Lietuvoje žinomas ir populiarus dainininkas D.Sadauskas, yra modernioji restauracija.(...)

Draugas, The Lithuanian world- wide daili, 2007 09 22, Nr.185

Šį pavasarį i Mokslo Lietuvos redakciją su nauja kompaktine plokštele VINCAS KUDIRKA. KARVELĖLI MĖLYNASIS atėjo daugelio lietuvių kompozitorių ir literatūros klasikų kūrinių atlikėjas Danielius SADAUSKAS. Naujojoje plokštelėje rasime Tautišką giesmę (Lietuvos himną), tautos žadintojo harmonizuotas lietuvių liaudies dainas, poezijos, instrumentinius, naujus vokalinius kūrinius jo eilėms bei vertimams, ištraukas iš J.Basanavičiaus ir Mailos Talvio atsiminimų, istoriko prof, A.Tylos ir muzikologo Vaclovo Juodpusio straipsnius. Plokštelės viršelio dailininkas - fotomenininkas Rimantas Dichavičius. Su redakcijos svečiu Danieliumi Sadausku kalbamės apie jubiliejinius Vinco Kudirkos metus, taip pat apie daugelį kitų Lietuvos muzikinės kultūros ir apskritai apie kultūros reiškinių.(...)

Vincas Kudirka ir šiandien mums reikalingas kaip niekad, Mokslo Lietuva, 2009 05 21, Nr.10

Danielius Sadauskas neseniai įrašė CD, kurime gieda M.Mažvydo giesmes ir A.Baranausko poemą "Anykščių šilelis". Nei giesmės, nei "Anykščių šilelis" nėra tokie kūriniai, kuriuos užsinorėjęs imtum ir padainuotum. Balsas - tai ilgo, sakyčiau, kultūrologinio darbo rezultatas. Reikėjo atgaivinti tam tikrą giedojimo tradiciją, tačiau tas tradiciškumas - ne ornamentinis. Balsas - šiuolaikinis. VYTAUTAS RUBAVIČIUS klausia dainininko, kaip buvo gilinamasi į tradiciją, kaip buvo užčiuopta giedojimo forma? DANIELIUS SADAUSKAS (...) Bandant suvokti giedojimo tradiciją, teko išklausyti nemažai įrašų. Vien tik ruošdamas M.Mažvydo programą, perskaičiau apie 20 mokslinių bei istorinių veikalų, gilinausi į Šventąjį Raštą. 1995 m.teko dėstyti dainavimą Nidos seminare, kurio tema buvo "Mažvydas Europos kultūros kontekste". Jį surengė vokiečiai, o vadovavo vienas žymiausių Vokietijos kantorių. Seminare ir susidūriau su grigališkuoju choralu, su M.Liutherio, J.Kugelmanno, J.Erccardo, F.Wernerio, M.Pretorijaus bei kitų kompozitorių giedojimo tradicija. Nežinau, ar ją galima vadinti tradicija - ji tai nutrūksta, tai vėl atsiranda, lyg požeminė upė. Štai giedant "Pater noster" grigališkasis būdas skiriasi nuo J.Stravinskio varijanto - kitas tempas, kita harmonija, kitoks balso paruošimas. Aišku, kad bažnytinėje kultūroje viduramžių tradicija nebuvo nutrūkusi. Gyvibingas išliko jau pats žanras. O apie autentiškumą sunku kalbėti, nes laikui bėgant viskas kinta. Juk netgi Siksto koplyčia po restauravimo suspindo sąlyginai kitomis spalvomis. Sunku pasakyti, ar autentiškai baroko muziką griežia mūsų garsieji orkestrai. Klausimas retorinis. Tad ieškant giedojimo formos teko remtis logika, išlikusia medžiaga, intuicija, liaudies daina ir sykiu aiškiai suvokti, jog rastoji forma bus savas, autorinis giedojimo varijantas šiuolaikiniam klausytojui.(...) V.RUBAVIČIUS. Jūsų diske, sakyčiau, simboliškai susilieja dvi mūsų kultūros lytys - katalikiškoji ir protestantiškoji. Ir štai - savotiškas iššūkis mūsų kultūrai, kuri iki šiol yra lyg nepilnavertė: nėra kūrybinės valios, kuri įtrauktų šias abi lytis į vieningą kūrybinį aktą. Protestantiškoji kultūros lytis - lyg ir visos kultūtos paribys. Tačiau lietuvių kultūra remiasi Prūsijoje nukaltu žodžiu, o gal ir ten į dangų pirmą kartą lietuviškai prabilusia tikinčiojo giesme? D.SADAUSKAS. Iš esmės šios dvi lytys turi bendrą vardiklį - abi jos krikščioniškos. Ir šitai, manau, galima išgirsti mano CD. Katalikoškoji lytis nuo viduramžių yra persisotinusi gyvenimo vaizdiniais, jai būdinga didžiulė įtampa. Visa, kas neliudija Kristaus, šiurpindavo savo nešventumu. Mes nelabai žinome, koks buvo tuometinis pasaulietinis gyvenimas. Bažnytinė giesmė giedama puotų metu, užstalės dainos - bažnyčioje. Subtilaus muzikos žinovo Karolio Narsiojo surengtoje puotoje Gorkumo bokšte šernai pučia trimitus, gieda keturi asilai, ožkos atlieka motetą, vilkai groja fleitomis, ant stalo puikuojasi bažnyčia su vargonais. Dvidešimt aštuonių asmenų orkestras muzikavo susodintas paštete. Šį karnavalą 95-ais kūjo dūžiais į Vitembergo pilies bažnyčios duris privertė užbaigti Martinas Liutheris. Plėšiant nuo katalikų kaukes net kilo karas. Lietuviškas žodis gal ir ne Prūsijoje buvo nukaltas, o tik praėjus šimtmečiui po J.Gutenbergo išradimo išlietas iš metalo ir įrištas knygon. Nuo tada į dangų pakilo lietuviška giesmė. Kaip žinoma, lietuviško rašto pėdsakų rasta ir ankščiau, LDK kunigų pamokslų praštėse, o Vytautas Didysis laikomas pirmuoju "Tėve mūsų" vertėju į lietuvių kalbą - šitai mini Vaižgantas. Tačiau pirmąsias giesmes natomis mums užrašė M.Mažvydas. Istorikai, literatūrologai, poetai abi kultųros lytis stengiasi susieti vieningu kūrybiniu aktu, o muzikai šitai daro itin retai. Ne veltui, matyt, vyskupas J.Kalvanas mums kalbantis pasakė, kad jeigu aš įgyvendinsiu savo sumanymą, jis už mane melsis. Didžiausia jo svajonė, kad pirmajam, kaip jis sako, lietuviškai prašytam eilėraščiui "Broliai, seseris, imkiet mani ir skaitykiet..." būtų sukurta muzika. Jis norėjo kada nors šia giesme pradėti Šv.Mišias(...)

Vytautas Rubavičius, Pasaulį atveria giedantis balsas, Literatūra ir menas, 1998 02 28

Danielius Sadauskas gieda Martyno Mažvydo giesmes. Sodrus, į aukštybes kviečiantis balsas. Ir sykiu labai žemiškas, nepagražintas. Gieda žmogus tikintis, kylantis, tačiau stovintis ant savo žemės. Tai ne dvasios plevenimas, ne grynojo sielos aido atsakas, o įžemintas karštas kreipimasis į Aukščiausiąjį. Nusižeminimas, pasitikint Jo malone, ir - balsas, skriejantis aukštyn, savaip bylojantis žemiškąją sielos ir kūno dermės akimirką.

Vytautas Rubavičius, Literatūra ir menas, 1997 12 20