„Ąžuoliukas” – Vilniaus mokytojų namų berniukų, jaunuolių ir vyrų choras, įkurtas 1959 Hermano Perelšteino iniciatyva (1959-79 vadovas), šiandien neabejotinai yra vienas geriausiai žinomų vardų Lietuvos muzikos pasaulyje. Tai unikalus kelių chorų – nuo mažylių iki vyrų – ir muzikos mokyklos derinys.

1959 rugsėjo 3 - ąją į pirmąją repeticiją Ryšių darbuotojų klube susirinko 30 berniukų, kuriuos į muzikos pasaulį pakvietė Hermanas Perelšteinas. Sklaidant prisiminimus apie H.Perelšteino gyvenimą, nejučia kyla mintis, jog mūsų šaliai nepaprastai pasisekė, kad šiam be galo tvirtam ir atkakliam žmogui po tremties buvo leista grįžti į Lietuvą. Antraip „Ąžuoliukas” būtų gimęs kažkur kitur. Kur tik vedė Hermaną Perelšteiną likimas – nuo Jakutsko iki Niujorko – visur gimė įvairūs chorai.

1960 choras persikėlė į Respublikinius mokytojų namus. 1961 birželio 10 – ąją - pirmasis didelis koncertas Vilniaus filharmonijos salėje tuometinės LTSR valstybinės konservatorijos dėstytojams ir studentams.

Nuo 1979  iki dabar - berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas” meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas yra Vytautas Miškinis.

„Ąžuoliuke” berniukai gauna kur kas daugiau nei vien muzikos pagrindus. Gal todėl daugelis šio kolektyvo narių „Ąžuoliuką” nedvejodami vadina gyvenimo mokykla ir antraisiais namais. Tai erdvė, kurioje vaikas visapusiškai subręsta savarankiškam gyvenimui.

Šiandien „Ąžuoliukas” – tai aštuoni atskiri chorai, kuriuose dainuoja keli šimtai vaikų, paauglių ir vyrų. „Ąžuoliukas" jau seniai peržengė tradicinius muzikinio lavinimo rėmus, tapdamas savotiška asmenybės kalve, paliekančia žymę kiekvienam, kuriam teko bent kiek ilgėliau pabūti šiame kolektyve.

„Ąžuoliukas”  yra Lietuvos dainų švenčių (1994 I ir 1998 II Pasaulio lietuvių dainų šventės), festivalių, chorų sąskrydžių dalyvis ir nuolatinis konkursų laureatas. Kolektyvas žinomas toli už Lietuvos ribų.

Su simfoniniais ir kameriniais orkestrais bei solistais, diriguojant žymiems Lietuvos ir užsienio dirigentams, jis atliko sudėtingus klasikinius ir šiuolaikinius kūrinius: G. F. Handelio oratoriją „Judas Makabėjus”  ir „Baltazaras”, W. A. Mozarto „Karūnavimo mišias”, „Missa brevis D-dur” ir „Requiem”, M. Durufle, D. Kabalevskio ir L. Cherubini „Requiem”, F. Poulenco „Gloria”, J. S. Bacho kantatas Nr. 21,195,196, G. Mahlerio Antrąją, Trečiąją ir Aštuntąją simfonijas, H. Purcello operą „Didona ir Enėjas", B. Britteno „Karo requiem”, E. Elgaro odę „Muzikos kūrėjai”, A. Honeggerio oratoriją „Žana d'Ark ant laužo”, I. Stravinskio „Psalmių simfoniją”, S. Prokofjevo kantatą „Aleksandras Nevskis”, H. Berliozo „Fausto pasmerkimas”, C. Orffo kantatą „Carmina Burana”, E. Balsio oratoriją „Nelieskite mėlyno gaublio”ir kt. „Ąžuoliukas” dalyvavo kone visų įmanomų žanrų muzikiniuose renginiuose. Dabar kompozitoriai chorui dedikuoja savo kūrinius.

Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, „Ąžuoliuko” chorui atsirado didelės galimybės praplėsti koncertų ir gastrolių geografiją. Daug metų buvo bendradarbiaujama su garsiomis tarptautinėmis muzikos ir koncertų agentūromis Švedijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir daugelyje kitų šalių. Pastarąjį dešimtmetį choras buvo dažnas dalyvis ir svečias įvairiausiose chorinės muzikos konkursuose ir festivaliuose.

Pirmą kartą į užsienį „Ąžuoliukas” išvyko 1969 metais - į Lenkiją dalyvauti IV Wratislawia Cantans festivalyje, kur kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru atliko E.Balsio oratoriją „Nelieskite mėlyno gaublio". 1970 metais šis kūrinys buvo atliktas ir IX UNESCO konferencijoje Maskvoje.

Šiuo metu „Ąžuoliukas” kasmet gastroliuoja keliose šalyse per metus,taip kiekvienais metais papildydamas aplankytų šalių sąrašą. Berniukų ir vyrų choras yra aplankęs šias šalis: Belgiją, Bulgariją, Čekiją, Daniją, Estiją, Graikiją, Ispaniją, Italiją, Japoniją, Jungtines Amerikos Valstijas, Kanadą, Latviją, Lenkiją, Olandiją, Prancūziją, Rusiją, Suomiją, Švediją, Šveicariją, Ukrainą, Vengriją, Vokietiją.

Žemiau išvardyti dalis tarptautinių festivalių ir konkursų, kuriuose dalyvavo choras „Ąžuoliukas”: 1966 kovas - II-ojo Baltijos berniukų chorų sąskrydžio Taline laureatas, birželis - I-ojo respublikos berniukų chorų sąskrydžio Klaipėdoje laureatas. 1968 III-ojo Baltijos berniukų chorų sąskrydžio Vilniuje laureatas. Estijos moksleivių dainų šventė (1972), 1978 Liepos 2 - „Ąžuoliuko” vyrų choras - Taline įvykusio sąjunginio chorų konkurso, skirto IX pasaulio jaunimo festivaliui Havanoje, nugalėtojas. Magdeburgo tarpatautinis muzikos festivalis (1977), Chorų festivalis Varna'81 (Bulgarija) - laimėtos I, II vietos (1981), tarptautinis vaikų chorų konkursas Nantes'e (Prancūzija) - laimėtas Grand Prix (1990), C.A.Segizzi tarptautinis chorų konkursas Goricijoje (Italija) - laimėta III vieta (1990), Tarptautinis Mainhauseno chorų festivalis (Vokietija) - laimėta I vieta (1993), Tarptautinis kamerinių chorų konkursas Marktoberdorfe (Vokietija) - laimėta I vieta (1993), Tarptautinis chorų konkursas Tolosoje (Ispanija) - laimėta III vieta (1995).

„Ąžuoliukas” padarė per šimtą fondinių įrašų Lietuvos bei užsienio radijui, ne kartą dalyvavo televizijos laidose, kino filmuose (Slovėnijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Švedijoje, Čekijoje, Danijoje, Prancūzijoje ir Graikijoje) ir muzikiniuose spektakliuose, įrašė 35 vinilines bei 12 kompaktinių plokštelių.

Įsimintini „Ąžuoliuko” tradiciniai jubiliejiniai koncertai, kuriuose dalyvauja iki 450 berniukų ir jaunuolių. Gražia tradicija tampa V. Miškinio iniciatyva pradėti rengti tarptautiniai chorinės muzikos seminarai Vilniuje.

Apdovanojimai: 1965 kovo7 - 5-erių metų sukakties proga kolektyvui suteikiamas tuometinės LTSR pavyzdinio choro „Ažuoliukas” vardas. 1965 suteikiamas absoliučiai geriausio tuometinės LTSR choro kolektyvo vardas. 1974 gruodžio 28 - 15-ųjų metinių proga chorui suteikiamas tuometinės LTSR nusipelniusio kolektyvo vardas. 1978 vasario 4 - „Ąžuoliukui” įteikiama respublikinė Lenino komjaunimo premija. 1979 balandžio 8 - „Ąžuoliuko” vyrų chorui suteiktas absoliučiai geriausio Vilniaus miesto vyrų choro vardas. 2004 - Aukso paukštė - berniukų ir jaunuolių chorui „Ąžuoliukas”, nominacija - „Ryškiausia Lietuvos žvaigždė" (LLKC), 2005 - Aukso paukštė - „Ąžuoliuko” vyrų chorui, nominacija - „Tarptautinio spindesio žvaigždė” (LLKC).

Daugiau apie „Ąžuoliuko” chorą skaitykite: www.azuoliukas.lt

Efektingą ir originalų kūrinį su orkestru (meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius) atliko Kauno valstybinis choras (vadovas Petras Bingelis), berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas" (vadovas Vytautas Miškinis) bei dešimt solistų.(...) Emocijomis pulsuojančiam kūriniui netrūko jausmingų ir veržlių forte, kur solistai su chorais reiškėsi griausmingai ir įtaigiai.

Goda Rupeikaitė, LVSO sezono pabaigai Leonardo Bernsteino Mišios, Naujas žvilgsnis į svarbias tiesas, „7 meno dienos“ Nr.21 (850), 2009 05 29

Tačiau grįžkime prie iškilmingo pirmojo 50-mečiui skirto koncerto Kongresų rūmuose balandžio 25 dieną. Jame buvo atlikti du sudėtingi, reikšmingi kūriniai: pirmoje dalyje – Johanneso Brahmso kantata „Rinaldas“ tenorui, chorui ir simfoniniam orkestrui, op. 50, o antroje – Edwardo Elgaro odė „Muzikos kūrėjai“ mecosopranui, chorui ir orkestrui, op. 69. Atlikėjai – berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius), solistai – Algirdas Janutas ir Asmik Grigorian. Dirigavo V. Miškinis. Tai buvo įsimintinas įvykis. Visi atlikėjai dainavo, griežė aukščiausiu profesiniu lygiu, išraiškingai, įtaigiai. Jautėsi, jog tai – tikra meno šventė. Dirigentui pavyko įkvėpti atlikėjus maksimaliai nuotaikingam ir kokybiškam muzikavimui. (...) Pagirtinas buvo ir idealus choro, orkestro ir solistų garsinis-dinaminis balansas. Net didžiausios įtampos epizoduose, kulminacijose, kai choras ir orkestras dainavo ir griežė maksimaliai garsiai, puikiai galima buvo girdėti ypač gražaus tembro tenoro balsą bei vokiškai kokybiškai dainuojamą tekstą ar užburiantį, išraiškingą A. Grigorian balsą. Tai buvo aukščiausio lygio muzikos atlikimas.

Garbingas „Ąžuoliuko“ jubiliejus, Aldona Eleonora Radvilaitė, 7 meno dienos, 2001 05 14