Aušra Stasiūnaitė (mecosopranas) – žymaus lietuvių operos solisto Jono Stasiūno duktė. 1969-1976 m. mokėsi Lietuvos valstybinės konservatorijos (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Dainavimo katedroje, doc. S. Vaidžiūnaitės klasėje. 1976 m. jai buvo įteiktas diplomas su pagyrimu ir pripažintos operos ir koncertų dainininkės, pedagogės kvalifikacijos.
1976-1977 m. sezoną tobulinosi Milano operos teatre La Scalla (Italija), 1993 m. – Mozarteum‘e (Zalcburgas, Austrija).

Darbovietės:
1976-2002 - Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, operos solistė;
1980 iki dabar - Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Dainavimo katedros dėstytoja, docentė (1997 m.);
1993–1994 – Academia Latinoamericana de canto „Carmen Teresa de Hurtado“ (Karakasas, Venesuela).
2005 - 2016  – Vilniaus J. Tallat-Kelpšos konservatorija, mokytoja;

Laimėjimai:
VII M. Glinkos vokalistų konkursas (Tbilisi, 1975), I premija;
XXVII tarptautinis G. B. Viotti vokalistų konkursas (Verčeli, Italija, 1976), I premija.

Apdovanojimai:
Lietuvos nusipelniusio artisto garbės vardas, 1982;
Venesuelos Kultūros ministerijos padėka „Už jaunųjų Venesuelos menininkų ugdymą“ 1994;
Lietuvos Respublikos Prezidento Algirdo Brazausko padėka „Už kūrybingą darbą ruošiant tarptautinių konkursų laureatus“ 1998;
Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės padėka „Už darbą ugdant jaunuosius Lietuvos muzikos talentus“ 2011;
Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės padėka „Už darbą ugdant jaunuosius Lietuvos muzikos talentus“ 2012;
Lietuvos kultūros ministerijos padėka 2012;

Repertuaras:
Sukūrė apie 30 operų vaidmenų. Dainavo stambių vokalinių simfoninių kūrinių solines partijas. L. N. Clerambault kantatos „Orfėjas“, G. P. Telemann Šeštosios psalmės, G. Rossini kantatos „Žana d‘Ark“ premjerų Lietuvoje atlikėja. M. Teodorakio „Pavasario simfonijos“, D. Krivickio „Trijų monologų“ pirmoji atlikėja. Daugelio lietuviškų kūrinių (V. Barkausko, J. Tamulionio, V. Jurgučio, Z. Virkšo, E. Sausanavičiūtės ir kt.) premjerų solistė. 
Kameriniame repertuare – baroko, klasicizmo, romantizmo ir šiuolaikinės muzikos programos (H. Purcell, E. Granados, C. Saent-Saens, Fr. Schuberto, J. Juzeliūno, J. Tamulionio, J. Juozapaičio, F. Bajoro ir kt. autorių vokaliniai kūriniai).

Dainavo su Lietuvos, Latvijos, Gruzijos valstybiniais simfoniniais orkestrais, Maskvos valstybinės filharmonijos akademiniu simfoniniu orkestru, Sąjunginio radijo ir Centrinės TV didžiuoju simfoniniu orkestru, Čekoslovakijos radijo simfoniniu orkestru, Leningrado (dabar Peterburgo) filharmonijos akademiniu simfoniniu orkestru, Oslo simfoniniu orkestru, Lietuvos, Latvijos, Kazanės operos ir baleto teatrų simfoniniais orkestrais, Lietuvos valstybinės konservatorijos simfoniniu orkestru, Lietuvos televizijos ir radijo lengvosios muzikos orkestru, Lietuvos kameriniu orkestru, Leningrado (dabar Peterburgo) filharmonijos kameriniu orkestru, Lietuvos kompozitorių sąjungos kameriniu ansambliu, Vilniaus kvartetu, Lietuvos valstybinės konservatorijos liaudies instrumentų ansambliu „Sutartinė“.

Koncertavo Austrijoje, Baltarusijoje, Belgijoje, Estijoje, Gruzijoje, JAV, Italijoje, Latvijoje, Moldovoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Švedijoje, Tadžikijoje, Turkmėnijoje, Ukrainoje, Uzbekijoje, Venesueloje.

Plokštelės:
Dainuoja Aušra Stasiūnaitė (Lietuvos plokštelių studija): L. N. Clerambault - kantata „Orfėjas“, G. F. Telemann – šeštoji psalmė „Ach Herr, strafe mich nicht“.
Liaudies instrumentų ansamblis „Sutartinė“ (Lietuvos plokštelių studija): Lietuvių liaudies dainos.
V. Barkausko autorinė plokštelė (Lietuvos plokštelių studija): Penki eskizai mecosopranui ir penkiems instrumentams „Atviri langai“ (eil. P. Eliuaro).
Aušra Stasiūnaitė (mezzosoprano) (Lietuvos plokštelių studija, 1997): operų arijos, populiarioji klasika, Lotynų Amerikos autorių vokaliniai kūriniai.
Kai meilė suliepsnoja (Zuzi records): populiari klasika, lietuvių autorių dainos.
Tikėjimu, meile ir viltimi (BOD GROUP): sakraliniai vokaliniai kūriniai.

Garso įrašai:
Lietuvos radijo fonduose sukaupta per 130 Aušros Stasiūnaitės įdainavimų.

Telefilmai:
Dainuoja Aušra Stasiūnaitė;
G. Verdi „Traviata“;
G. Rossini „Sevilijos kirpėjas“;
J. Gaižauskas „Buratinas“;
M. Musorgskis „Borisas Godunovas“.

Kaip jau žinome, mūsų respublikos atstovė, Valstybinės konservatorijos V kurso studentė Aušra Stasiūnaitė moterų balsų tarpe iškovojo I premiją. Atvirai kalbant, Lietuvos muzikinei visuomenei tai buvo kiek nelaukta, bet Tbilisyje ši žinia buvo sutikta kaip žiuri objektyvumo įrodymas. Mūsų jaunoji daininikė tokio įvertinimo nusipelnė. A. Stasiūnaitė, e. doc. p. Salomėjos Vaidžiūnaitės mokinė, jau nuo pat pirmųjų studijų konservatorijoje dienų išsiskyrė iš kitų studentų ne tik geru balsu, bet ir retu muzikalumu, artistiškumu, plačiu kultūriniu akiračiu ir darbštumu. (...). Jau pirmame ture A. Stasiūnaitė užkariavo klausytojų bei žiuri simpatijas (čia ji surinko absoliučią balsų daugumą), ir toliau viso konkurso metu ji buvo dėmesio centre. (...). "Šis puikus duetas tapo Tbilisio konkurso puošmena" - pasakė žiuri narys, Maskvos konservatorijos profesorius G. Ticas.

Zenonas Paulauskas, Tbilisio konkurso pamokos, Literatūra ir menas, 1975 11 15

Lietuvių dainininkė apdovanota labai gražiu, lengvu, lanksčiu balsu. Įsidėmėtina, kad į konkurso repertuarą įtraukusi moterų balsų retai atliekamą Glinkos :Kelionės dainą“, ji pademonstravo puikų meistriškumą bei subtilų meninį skonį. Ir likusią savo programos dalį Aušra Stasiūnaitė padainavo su pavergiančiu žavesiu.

A. Baturin, „Muzykalnaja žiznj“, 1976 Nr. 2

Vilniaus konservatorijos ketvirto kurso studentė klausytojus ir žiuri užkariavo jau I ture. Užkariavo savo duomenų kompleksu: artistiškumu, išlavintu balsu, nors jos nebuvo pats stipriausias balsas, kokį mums teko išgirsti. Stasiūnaitė atskleidė jaunai solistei retą atlikėjos įvairiapusiškumą. Arzačės arijoje iš Rossinio „Semiramidės“ demonstravo vokalinę techniką, nustebinusią net labai patyrusią žiuri.  O Valerijaus Gavrilino „Kenčiančioje“ ji netikėtai, ko nelaukėme iš Pabaltijo dainininkės, labai talentingai perteikė rusų nacionalinį koloritą. Ir pagaliau, visai kitoje stichijoje ji atliko Glinkos romansą – garsiąją „Kelionės dainą“, lietuviškas dainas, o III ture – Rozinos ariją iš Rossinio „Sevilijos kirpėjo“.

Irina Archipova, „Sovetskaja muzyka“, 1976 Nr. 4

Zenonas Paulauskas, Literatūra ir menas, 1976 09 25

Prisipažinsiu, mane tiesiog sujaudino Aušros Stasiūnaitės pasirodymas konkurse Tbilisyje. Tai buvo nuostabi vokalinio meno šventė – taip puikiai ji dainavo savo programą. Ji tarsi reprezentavo visus tuos pasiekimus, kuriuos sukaupė lietuvių vokalinė mokykla ir Lietuvos kultūra.

Jevgenijus Nesterenko, “Kultūros barai”, 1980 Nr. 7

Jos kamerinis balsas, atliekant G. F. Telemanno Šeštąją psalmę, itin priminė tą subtilų grožį, kurį ir šiandien skleidžia beveik visi šio kompozitoriaus kūriniai.

Danutė Petrauskaitė, Literatūra ir menas, 1978 12 30

Atlikdama našlės Popovos vaidmenį (Williamo Waltono operoje “Meška” – G. D.), gyvybe sužaižaravo Aušra Stasiūnaitė. Kaip niekad iki šiol ji įtikino ne tik personažo realumu ir individualumu. Šitaip paruoštas vaidmuo, manyčiau, daug ką atveria sąmoningai į savo profesiją žvelgiančiam, o Aušra Stasiūnaitė vis labiau įrodo, kad ji būtent iš tokių.

Marius Gudžiūnas, Literatūra ir menas, 1981 09 26

Vytautas Venckus, Literatūra ir menas, 1981 07 04

Nors Olgos partija sukurta kontraltui, sąjunginio ir tarptautinio konkurso laureates A. Stasiūnaitės mecosopranas čia skamba gana laisvai ir užtikrintai. Spektaklio pradžioje žinomos arijos pabaigoje dainavimo neapsunkino itin žemas registras. Stasiūnaitė nestokoja ir vaidybinių gabumų, padedančių kurta nerūpestingos, vėjavaikės merginos paveikslą.

Vytautas Mažeika, Tiesa, 1981 12 12

Princesė Eboli antrame paveiksle, mandolinai akompanuojant, dainuoja lemtingą dainelę apie šydą. Šis virtuoziškomis koloratūromis išdabintas romansas – vienas šviesiausių operos puslapių, beje, būdamas labia sudėtingas, puošia ne kiekvieną operos redakciją. Jį, pritariant chorui, lengvai ir grakščiai dainuoja Aušra Stasiūnaitė.

Gražina Žuklytė – Daunoravičienė, “Gimtasis kraštas”, 1982 04 03

Antrąją koncerto dalį solistė paskyrė klasikų – Henry Purcello ir G. Rossinio kūrybai. Nedažnai tenka išgirsti šią puikią, taip įtikinamai interpretuojamą muziką. Šešių Purcello dainų meninė forma, dinaminis jų visumos kontrastų gausumas, perpintas betarpišku lyrizmu, sukėlė klausytojų susižavėjimą. G. Rossinio operų arijomis (Rozinos ir Pelenės) solistė parodė rimtą ir saikingą meninį skonį.

Ona Kavaliauskienė, Tiesa, 1982 03 13

Ypatingai reikia išskirti Rozinos arijos iš Rossinio “Sevilijos kirpėjo” atlikimą. Solistės didžiulio diapazono balsas, puikios žėrinčios koloratūros sukėlė klausytojų susižavėjimą.

Oleg Rozenson, Rabočij putj, 1982 03 27

Kai pasirodo scenoje Aušros Stasiūnaitės Karmen, nušvinta ir atgyja visa ją supanti minia. Joje – jauna, labia graži ir labia išdidi čigonė, kurios ambiciją užgauna Chozė abejingumas (…). Antrame veiksme A. Stasiūnaitė ne prasčiau už orkestrantą pritaria sau kastanjetėmis, ji girdi savo vaidmenį operos muzikoje. Tai didžiai brangintinas bruožas.

Jūratė Vyliūtė, Tiesa, 1985 08 31

J. S. Bacho ariją iš “Kalėdų oratorijos” , ištraukas iš G. F. Telemano VI-sios Psalmės, A. Vivaldžio ir B. Galuppio arijas padainavo tarptautinio ir sąjunginio konkurso laureatė Aušra Stasiūnaitė – kaip visada tiksliai ir stilingai.

Osvaldas Balakauskas, Literatūra ir menas, 1983 03 26

Dainininkė, kuri mums padarė didžiausią įspūdį, buvo Aušra Stasiūnaitė-Čepulkauskienė. Visiškai išskirtinai ji interpretavo Habanerą iš Bizet “Karmen” ir “Ak, gimtoji Vermliandija”, o taip pat ir ariją iš “Sevilijos kirpėjo”. Jos atlikimas mus privertė akimirkai užsimiršti, kad me sesame forume, ir pasijusti, tarsi stebėtume spektaklį žymiausiose scenose.

Tolge-Bergkvist, Oskarshamn, 1983 09 21

Viena iš to vakaro solisčių mecosopranas Aušra Stasiūnaitė- Čepulkauskienė mus nustebino daina “Ak, gimtoji Vermliandija”, žinoma, ne švedų kalba, bet su švedišku pajautimu. Koncertmeisterė Gražina Landsbergienė labia dėmesingai palydėjo fortepijonu. Didelis pasisekimas taip pat lydėjo jų atliekamą Bizet Habanerą iš operos “Karmen” ir Glinkos “Kelionės dainą”. Vyravo puiki lygsvara tarp dainininkės elegantiško muzikavimo ir pianistės jautraus akompanavimo.

Rolf V. Strandtman, NorraVasterbotten, 1983 09 26

Maloniai skambėjo A. Stasiūnaitės koloratūrinis mecosopranas. Dainininkė gerai valdo balsą, jai lengvai pakluso virtuozinės figūros bei įvairios puošmenos, atliekant G. Rossinio operos “Italė Alžyre” ir “Semiramidė” ištraukas.

Paulius Juodišius, Literatūra ir menas, 1984 10 13

Didelė sėkmė teko dar vienam Davido Krivickio kūriniui – Trims monologams F. Tiutčevo žodžiais. Tai muzika, jungianti pakylėtą romantinę romansų lyriką su didžiojo operinio stiliaus bruožais. Šio kūrinio sudėtingo grožio įkvėptu interpretatoriumi tapo Aušra Stasiūnaitė – reto koloratūrinio mecosoprano dainininkė.

Tamara Grum-Gržimailo, Izvestija, 1984 Nr. 34

Mecosopranui Handelis parašė šiek tiek mažiau. A. Stasiūnaitė savo “aksominiu” balsu padainavo “Mesijo” rečitatyvus, o ypač arijas minkštai ir muzikaliai.

Rimtautas Čekuolis, Literatūra ir menas, 1985 02 02

…Kažkus toil pasigirdo balsas, vienišas, graudus… Vis arčiau ir arčiau skambėjo giesmė, į sale prietemoje dainuodama įėjo artistė A. Stasiūnaitė(…).Visi, sėdėję salėje, patyrė nepaprastai jaudinantį įspūdį: atrodė, kad dainininkės balsas lyg stebuklingu ratu visus apjuosė, užbūrė (…). Visi pajutome, ką reiškia profesionalas: stovėsena, rankų judesiai, sodrus balsas, kastanjetės  - visa tai vienu ypu pavergė salę. Žavėjausi dainininkės artistiškumu, balso technikos lankstumu, emocionalumu: nuo beviltiško tragizmo iki kandaus liaudiško humoro. Visos penkios E. Granados “Tonadijos” sužėrėjo kaip gyvi F. Goyos paveikslai.
Scenoje karaliavo ispanų muzikos dvasia. Prisiminiau garsiosios ispanų dainininkės V. de los Ancheles žodžius: “Dainuodama ispanų muziką, lūpose turi jausti kraujo skonį…” Visa taip ir buvo.

Rasa Jakutytė-Biveinienė, Muzikos barai, 1998 Nr. 9 -10

Be ispanų muzikos ir artisto talent, niekas negalėtų šioms kelioms žodžių eilutėms suteikti tokios gyvasties, kokia spinduliuoja… Aušra Stasiūnaitė. Ji pakerėjo publiką savo įsijautimu į ispanų dainų nuotaiką, artistiškumu, balso grožiu. Padėka – nesuskaičiuojamos gėlių puokštės ir puokštelės.

Jadvyga Godunavičienė, Lietuvos žinios, 1998 03 06