Asmik Grigorian gimė 1981 Vilniuje, garsių dainininkų Irenos Milkevičiūtės ir Geghamo Grigoriano šeimoje. Mokėsi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje fortepijono, vėliau chorinio dirigavimo specialybės.

1999  įstojo į LMTA dainavimo specialybę, 2006 baigė  magistro studijas (prof. Irenos Milkevičiūtės klasė). Dalyvavo meistriškumo klasėse pas G. Grigorianą, V. Prudnikovą, B. Maisuradzę, A. Pagliazzi, Mirellą Freni.

Asmik Grigorian koncertavo su Vilniaus kvartetu, kvintetu, Nacionaliniu simfoniniu, Valstybiniu simfoniniu, Vilniaus kameriniu, Maskvos Kremliaus kameriniu bei Vilniaus savivaldybės Šv. Kristoforo orkestrais.

2004 Vilniaus festivalyje dainavo Felikso Bajoro 5-osios simfonijos balsui ir orkestrui premjeroje (Nacionalinis simfoninis orkestras, dirigentas Robertas Šervenikas).

Su Sankt Peterburgo Marinskio teatru gastroliavo Mančesteryje, atlikdama  Prilepos partiją P. Čaikovskio operoje „Pikų dama“ (dirigentas G. Woseda). Šiame teatre sukūrė ir Desdemonos vaidmenį G.Verdi operoje Otelas. Dalyvavo Vilniaus, Pažaislio, „Gaidos“, „Šv. Kristoforo“, „Sankt Peterburgo rūmų“ festivaliuose.  Batumio operos teatre dainavo Dezdemonos partiją G. Verdi operoje „Otello“ (2004).

Solistė dirbo su tokiais dirigentais, kaip: V. Gergyev, V. Petrenko, Gintaras Rinkevičius, Juozas Domarkas, G. Woseda, M. Soustrat, Donatas Katkus, Vytautas Lukočius, Modestas Pitrėnas, Martynas Staškus, Julius Geniušas, M. Brabbins, H. Nanasi, M. Tatarnikov, K. Durgarian, Julian Reynolds, Tadeusz Wojciechowski, Rolf Beck. Taip pat  dirbo  su garsiausiais šių dienų režisieriais: D. Ibelhauptaite, B.Cosky, I. Kerkhof, J. Miller,  A. Zagars, R. Wilson, K. Wuss, P. Konwinchny, C. Loy, K. Mondriusko, I van Hove, V. Barkhatov ir kitais.

2005 09 01 Kristiansande (Norvegija) atliko Donos Anos vaidmenį  W. A. Mozarto operoje „Don Giovanni“ (rež. Seras J. Miller, dirig. M. Soustrat). 2005 12 31 debiutavo  LNOBT scenoje - padainavo Violetos partiją G. Verdi operoje „Traviata“. Vėliau  dainavo Kaune, Klaipėdoje, Rygoje. 2006 debiutavo legendinėje Londono koncertų salėje Wigmore Hall, kur dainavo įvairias arijas iš operų „Madame Butterfly“, „Turandot“ ir kitas.

Nuo 2006 dainavo Latvijos Nacionalinėje operoje, sukurdama daugiau nei 10 vaidmenų. Parengė Siuzanos  ir Grafienės Almavivos vaidmenis Mozarto operoje  "Figaro vedybos" ("Le Nozze Di Figaro"), Donos Elvyros  vaidmenį operoje "Don Žuanas" ("Don Giovanni"), Undinės vaidmenį  A. Dvoržako operoje "Rusalka", Michaelos  vaidmenį operoje "Karmen" ("Carmen"), Violetos Valery  - operoje "Traviata" ("La Traviata"), Alcinos vaidmenį operoje "Alcina". Naujausi vaidmenys: Liza P. Čaikovskio operoje "Pikų dama", Euridikė  Ch. W. Von Glucko operoje Orfėjas ir Euridikė, Mimi ir Museta G. Puccini operoje Bohema, Pamina W. A. Mozarto operoje "Užburtoji fleita", Pyragėlių kepėja Stepheno Sondheimo operoje "Svynis Todas".

Asmik Grigorian repertuare yra daugiau nei 40 vaidmenų ir apie 20 stambių koncertinių formų. Šiuo metu  daugiausia atlieka  lyriko-spinto soprano vaidmenis.

Solistė dainavo G. Pucinni  operoje "Madame Butterfly" (Stokholmas, rež. K. Harm, dirigentas  L. Renes); G. Verdi operoje  "Trubadūras" (Vilnius, rež. D. Ibelhauptaitė, dirig. G. Rinkevičius); Anton Rubinstein operoje "Demonas" Tamaros partiją  ("The Demon", rež. Bertman, dirig. Tatarnikov, pagrindinį vaidmenį atliks D. Chvorostovsky); Rachel operoje "Žydė" (Antverpenas, rež. P. Konwincny).

Už geriausią debiutą Violetos vaidmenyje solistė 2005 laimėjo  Auksinį scenos kryžių. Už Lovet vaidmenį  2010  laimėjo  Auksinį scenos kryžių operetės/miuziklo kategorijoje.

2018 m. liepos mėnesį lietuvių operos solistė Asmik Grigorian triumfavo viename svarbiausių pasaulio klasikinės muzikos ir scenos meno festivalių „Salzburger Festspiele“ atlikusi Salomėjos vaidmenį garsaus italų režisieriaus Romeo Castellucci režisuotoje R. Strauss'o operoje „Salomėja“.

Sužavėjusi Zalcburgą, A.Grigorian jau pakviesta dainuoti Salomėją ir Niujorko „Metropolitan Opera“ teatre. Per artimiausius tris metus ji taip pat dainuos pagrindines partijas Milano „La Scala“, Londono karališkajame „Covent Garden“ teatre, Paryžiaus Bastilijos ir Vienos valstybinėje operose. O ateinantį vasarį solistė pasirodys Vilnius City Operos publikai „Pikų damos“ premjeroje.

A. Bako nuotraukos

„Jei ši „Salomėja“ pavyksta – o taip ir atsitinka – tai tik dėl Grigorian. Jos Salomėja užbaigia visas kitas. Tuščioje, didžiulėje scenoje stovi ji - gležna figūra balta suknele – ir visa publika kvėpuoja kartu su ja. Jau nebe išpaikinta vaikiščia, daugiau žalos pasekmė, nei auka, ji įkūnija visą skausmą ir ilgesnį, kylantį iš buvimo paskutine žmogiškumo skiaute šiame bejausmiame pasaulyje.<...> Galų gale niekas nebesvarbu. Grigorian charizmos banga nusineša viską savo kelyje, o Franzas Welseris-Möstas iš Vienos filharmonijos orkestro išgauna tokį skambesį, jog manai girdintis tobuliausią iki šiol šio kūrinio artlikimą.“

„Financial Times“, „Salomėja, užbaigianti visas kitas“, 2018 08

„Asmik Grigorian sukūrė kerinčią pagrindinę heroję <...> pusiau neklaužada, pusiau visa naikinantis kerštingas angelas. Ji išsivoliojo purve ir motinos piene, besikaitaliodama tarp švelnių, lyriškų spalvų ir dramatiškų kraštutinumų. Lietuvių dainininkė buvo patausota tik nuo žymiojo vualių šokio, - Castelluccis jo atsisakė, vietoje jo Grigorian gulėjo embriono pozoje. Šios neįtikėtinos interpretacijos pasisekimo dėka, 37-erių metų vokalistė galėjo prasibrauti į aukščiausią lygą.“
„Šeštadienį, 22 valandą – išsigelbėjimas. Publika, pirma atsidūrusi visiško šoko būsenoje, atsipeikėjo įsitraukusi į aplodismentus ir šventė naujos žvaigždės užgimimą operos danguje. Ir jie buvo teisūs. Grigorian, padedama Franzo Welserio- Mösto ir Vienos filharmonijos orkestro, atlikusio muziką su didžiuliu pasiutimu, dainavo prieš pirminę režisieriaus darbo dominantę ir tapo už ją stipresnė vokaliai ir labiau įtikinanti dramatiškai.“

Der Standart, 2018 08

„Ji tiesiog stulbinančiai puiki: Asmik Grigorian dainuoja, įkūnija, - yra Salomė. Jos liepsnojančiai ryškus sopranas nustelbia visus Štrauso orkestro perviršius. Dainuojant piano jos balsas įgyja viliojančio lengvumo, bet kuomet ji, žemiausiame registre, pareikalauja Johanaano galvos, - pajunti visišką emocinio diskomforto ribą. Vilkėdama balta suknele <...> ji juda po beveik tuščią sceną, auksinėmis grindimis ir dominuoja šį vakarą: gestais, žingsniais, žvilgsniais ir kvapą gniaužiančiomis vokalo galios atsargomis.“

BR-Klassik, 2018 08

„Asmik Grigorian balsas iš prigimties yra gana atšiaurus, tačiau iš jo vidaus gali pasklisti tokia jėga, jog klausytojas bus tiesiog nublokštas.“

Der Tagesspiegel, 2018 08

Violetos vaidmuo nepaprastai tinka jaunajai dainininkei Asmik Grigorian, ji pavergė klausytojus lengvai, dramatiškai ir stilingai sudainuota partija bei tikroviška, violetiška scenine išvaizda. Muzikinei dramai besiplėtojant, vis labiau stiprėjo įspūdis, kad scenoje išgyvenama tikra šios jaunos moters meilės ir aukos drama. Stebint Asmik tobulėjimo žingsnius, malonu konstatuoti, kad jie yra didžiuliai.

Eugenija Žakienė, Beveik operos festivalis, Kauno muzikinio teatro spektaklius atnaujino kviestiniai solistai, 7 meno dienos, 2006 05 19

Asmik Grigorian Violetos vaidmenį atliko ne viename užsienio teatre, taip pat ir LNOBT scenoje. Puikių vokalinių savybių solistė, stebinanti savo balso techniniais gebėjimais ir tembro aštrumu, aktorinėmis savybėmis ir įgimtu grožiu, fizinėmis savybėmis bekompromisiškai tinkanti Violetos vaidmeniui. Tačiau, tiesą sakant, A. Grigorian bene labiau tinka tam moderniam Violetos personažui futuristinėje aplinkoje, kokį ir sumanė statytojai, nei ypač trapiam XIX a. kurtizanės paveikslui tradicinėje aplinkoje, kokį regime A. Zeffirellio pastatyme su Teresa Stratas ar M. Domingo versijoje su Renee Fleming.

Rima Povilionienė, Tarp modernumo ir tradicijų, Naujas Giuseppe Verdi operos „Traviata“ pastatymas LNOBT, 7 meno dienos, 2009 05 15, Nr. 19

Iš aktorinių darbų pirmiausia išskirčiau Asmik Grigorian sukurtą ponios Lovet vaidmenį ir Rafailo Karpio suvaidintą Tobį. Šiedu dainininkai laisviausiai iš visų jautėsi scenoje, bene geriausiai išryškino žanro stilistiką dainavimo, kalbos, vaidybos požiūriu. Prisiminus, kaip A. Grigorian neseniai atliko Violetos vaidmenį naujojoje LNOBT „Traviatoje“, galima teigti, kad šiuo metu dainininkė yra itin geros profesinės formos.

Beta Leščinska, Ar turime lietuvišką brodvėjų? Literatūra ir menas, 2009 05 22, Nr. 3238

Tačiau grįžkime prie iškilmingo pirmojo 50-mečiui skirto koncerto Kongresų rūmuose balandžio 25 dieną. Jame buvo atlikti du sudėtingi, reikšmingi kūriniai: pirmoje dalyje – Johanneso Brahmso kantata „Rinaldas“ tenorui, chorui ir simfoniniam orkestrui, op. 50, o antroje – Edwardo Elgaro odė „Muzikos kūrėjai“ mecosopranui, chorui ir orkestrui, op. 69. Atlikėjai – berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius), solistai – Algirdas Janutas ir Asmik Grigorian. Dirigavo V. Miškinis. Tai buvo įsimintinas įvykis. Visi atlikėjai dainavo, griežė aukščiausiu profesiniu lygiu, išraiškingai, įtaigiai. Jautėsi, jog tai – tikra meno šventė. (...) Nuostabiai gražiai ir prasmingai skambėjo A. Januto ir A. Grigorian balsai. Pagirtinas buvo ir idealus choro, orkestro ir solistų garsinis-dinaminis balansas. Net didžiausios įtampos epizoduose, kulminacijose, kai choras ir orkestras dainavo ir griežė maksimaliai garsiai, puikiai galima buvo girdėti ypač gražaus tembro tenoro balsą bei vokiškai kokybiškai dainuojamą tekstą ar užburiantį, išraiškingą A. Grigorian balsą. Tai buvo aukščiausio lygio muzikos atlikimas.

Garbingas „Ąžuoliuko“ jubiliejus, Aldona Eleonora Radvilaitė, 7 meno dienos, 2001 05 14