Išsilavinimas

1957-1963 - studijos Lietuvos muzikos akademijoje; 1964-1968 - tobulinimasis  Sankt Peterburgo (Leningrado) konservatorijoje, prof. V.Genslerio ir prof. Karsavino klarneto klasėse; 1970-1971 - stažuotė Paryžiuje pas J.Lancelot.

Keli dešimtmečiai mena puikaus atlikėjo, klarnetisto, pedagogo Algirdo Budrio kūrybinį kelią. 1963 metais baigęs studijas Lietuvos muzikos akademijoje, A.Budrys stažavo Sankt Peterburgo konservatorijoje, vėliau dar metus Paryžiuje pas garsųjį klarnetistą J.Lancelot. Tai buvo puiki galimybė susipažinti su įvairių mokyklų metodikomis, įvairių stilių muzikos interpretacijos ypatumais.

"Lankiau O.Messiaeno paskaitų ciklą estetikos, ritmo ir interpretacijos klausimais, legendinės N.Boulanger kursą "Analizė ir interpretacija". Labai įdomūs buvo A.Schoenbergo mokinio M.Deutsch'o užsiėmimai, kurių metu analizuodami šiuolaikinės muzikos partitūras, ieškojome sąsajų su klasikų kūryba. Mėgstu groti šiuolaikinę muziką, vilioja nauji skambesiai, neįprastas instrumento techninių galimybių panaudojimas, būtinybė atrasti ar sukurti savą interpretacinį modelį".

Pareigos ir kūrybinė veikla

1958-1978  -  Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro solistas koncertmeisteris; 1964-1989 - Lietuvos nacionalinės filharmonijos pučiamųjų kvinteto vadovas; 1986-1989 - Lietuvos nacionalinės filharmonijos meno vadovas ir direktorius; nuo 1992 - pučiamųjų orkestro "Trimitas" meno vadovas.

Intensyvi ir įvairialypė solisto virtuozo, klarnetisto Algirdo Budrio kūrybinė veikla. Per 45 metus (koncertuoja nuo 1958) sugrota virš 2000 solinių ir kamerinių koncertų, gastroliuota visos Sovietų sąjungos pagrindinėse salėse, daugelyje Europos ir pasaulio šalių (JAV, Kanadoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Norvegijoje), dalyvauta tarptautiniuose muzikos festivaliuose Maskvoje, Sankt Peterburge, Prahoje, Budapešte, Kijeve. Visur klausytojus ir kritikus žavi atlikėjo virtuoziška technika, gražus instrumento garsas, puikus stiliaus pojūtis, subtilus meninis skonis, intelektas, kūrybingumas ir valia. Tai savybės, kurios leido atlikėjui aprėpti ne tik visą pagrindinį klarneto solo, bet ir įvairių stilių kamerinės muzikos repertuarą - nuo J.Stamitzo iki O.Messiaeno. A.Budrys -  puikus  prancūzų muzikos žinovas ir vienas aktyviausių jos populiarintojų Lietuvoje, taip pat nenuilstantis šiuolaikinės užsienio bei lietuvių kompozitorių kūrybos propaguotojas, daug prisidėjęs, kad klarneto muzika nuolat skambėtų  koncertų salėse. Specialiai atlikėjui sukurtas ir dedikuotas visas pluoštas kūrinių, tarp jų - J.Juzeliūno, B.Gorbulskio koncertai, M.Lombardo, V.Barkausko, N.Rakovo, A.Rekašiaus, O.Balakausko, A.Šenderovo, F.Bajoro įvairų žanrų opusai. Didelė repertuaro dalis įrašyta Lietuvos radijo fondams (virš 150 įrašų), 7-niose solinės ir kamerinės muzikos plokštelėse bei 9-niuose kompaktiniuose diskuose.

A.Budrys dažnai bendradarbiauja su įvairios sudėties kameriniais ansambliais, pučiamųjų, kameriniais bei simfoniniais orkestrais. Jis yra grojęs su visais tarptautinį pripažinimą pelniusiais Lietuvos muzikiniais kolektyvais bei solistais, Lenkijos, Bulgarijos, Baltarusijos, Ukrainos nacionaliniais, New Yersy'o simfoniniu, Kansas City kameriniu orkestrais, koncertavęs diriguojant B.Dvarionui, S.Sondeckiui, J.Aleksai, J.Domarkui, M.Dvarionaitei, G.Rinkevičiui (Lietuva), O.Durian'ui (Prancūzija), V.Valekui (Čekija), Ch.Farncomb'ui (D.Britanija), R.Briscoe'ui (JAV) ir kt.

Sugebėjimas bendrauti, kūrybingumas leidžia atlikėjui ne tik organiškai įsilieti į kiekvieną kolektyvą, bet ir jam vadovauti. Subūręs kolegas, 1964 m. jis įkūrė pučiamųjų kvintetą  (su šiuo kolektyvu koncertavo net 25 metus), 1986-1989 - aktyvią atlikėjo ir pedagogo veiklą derino su Lietuvos nacionalinės filharmonijos meno vadovo ir direktoriaus pareigomis, o šiuo metu vadovauja ir koncertuoja su Lietuvos valstybiniu pučiamųjų instrumentų orkestru "Trimitas". Šis kolektyvas daugelio Europos šalių tarptautiniuose festivaliuose ne kartą yra pelnęs geriausio pučiamųjų orkestro vardą.

Pedagoginė veikla

Nuo 1963 - Lietuvos muzikos akademijos pedagogas; 1972- 1975 - Kairo nacionalinės konservatorijos profesorius - ekspertas; nuo 1976 - Lietuvos muzikos akademijos Pučiamųjų instrumentų katedros vedėjas, nuo 1985 -  profesorius.

A.Budrys - naujų darbo formų nuolat ieškantis pedagogas. Pažintis su daugelio pasaulio mokyklų klarneto mokymo metodikomis, padėjo suformuoti būsimos daugiametės pedagoginės veiklos principus. Per keturis pedagoginės veiklos dešimtmečius, vadovaudamas Lietuvos muzikos akademijos pučiamųjų instrumentų katedrai ir klarneto klasei, A.Budrys parengė būrį talentingų atlikėjų ir pedagogų. Jo mokiniai groja visuose žymiausiuose Lietuvos orkestruose, dėsto ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijoje, Egipte, Vokietijoje, JAV ir Izraelyje. Tarp jų - tarptautinių konkursų laureatai klarnetistai A.Doveika, A.Taločka, A.Daukšys, plačiai žinomas saksofonistas, džiazo muzikantas, Nacionalinės premijos laureatas P.Vyšniauskas. A.Budrys yra jaunųjų atlikėjų pučiamaisiais instrumentais konkursų Lietuvoje iniciatorius, organizatorius bei žiuri vadovas, dažnai kviečiamas dalyvauti ir tarptautinių konkursų vertinimo komisijose. Jis ne kartą vedė meistriškumo kursus Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV universitetuose, Prancūzijoje, tarp jų - Paryžiaus nacionalinėje konservatorijoje, Londono Karališkajame koledže, Indianos, De Pole, Cincinaty universitetuose. Savo pedagogine ir atlikėjiška patirtimi profesorius dalinosi tarptautiniuose klarnetininkų kongresuose Londone (Didžioji Britanija,1984), Sietle (Vašingtono valstija, JAV, 1988), Kvebeke (Kanada, 1990).

Apdovanojimai

Klarnetistas profesorius Algirdas Budrys - žymus Lietuvos kultūros ir meno veikėjas, nusipelnęs pedagogas, talentingas atlikėjas, nenuilstantis šiuolaikinės lietuvių bei užsienio kompozitorių kūrybos propaguotojas, pasaulyje pripažintas klarneto virtuozas. Jis minimas tarp 40-ties geriausių pasaulio klarnetininkų 1989 m. Pamelos Weston sudarytoje knygoje "Pasauliniai klarneto virtuozai". Su A.Budrio atlikėjiška ir pedagogine veikla siejamas pučiamųjų instrumentų suklestėjimas Lietuvoje.
Už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui, profesorius Algirdas Budrys 1999 m. apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu, jam paskirta Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija.

"A.Budrys pačios aukščiausios klasės artistas virtuozas, primenantis deimantą šlifuojantį juvelyrą. Jo instrumentui pavaldi plačiausia skambesių ir subtiliausia jausmų atspalvių gama – nuo trapaus, švelnaus džiugesio iki sielvarto gelmių."

A.Gennaoui. Le Journal d’Egypte, 1973.02.19

"Buvome malonaus reiškinio liudininkai: klarnetistas taip betarpiškai įsijungė į kvarteto skambesį, kad net nepajutome, jog tai visiškai priešingos prigimties instrumentas. A.Budrys, linkęs į filosofinį muzikinės minties išryškinimą, sugebėjo suteikti šiam kūriniui (J.Brahmso Kvintetas) valingumo, sukauptumo. Ilgam išliks atmintyje antrosios Kvinteto dalies interpretacija, jos nuosekli plėtotė, pereinanti į išraiškingą kulminaciją."

G.Dalinkevičius. Literatūra ir menas, 1976, gruodis

"Muzikavimo laisvumas, subtilus stiliaus ir ansambliškumo jausmas, garso grožis – savybės, puikiai susijungusios į tą darnią visumą, kuri charakterizuoja talentingą bei kūrybingą atlikėją."

J.Bruveris. Tiesa, 1971 09 18

"For many listeners, at least those from North America, this was their first opprtunity to hear "up close up and personal" a clarinetist from the Soviet Union, although to be geographically precise, Algirdas Budrys is a Lithuanian and Professor of Clarinet and Head of the Wind Instrument Department of Lithuanian State High Conservatoire. His tone showed the influence of his study with Jacques Lancelot, while his technical display, especially in the Kurpinski Concerto, and highly charged emotional approach were unequaled during the week. He also proved to be one of the friendliest and most gregariuos of the Congress faculty. Precending the musical portion of his program, he presented a talk on the Soviet School of Clarinet playing."

J.Gillespie. The international clarinet congres. – The Clarinet, 1984, Vol.12 no.1

"Techninių resursų įvairovė, niuansuotas bei lankstus garso intensyvumas padėjo atlikėjui kurti dinamiškus "Kontrastų" (B.Bartóko) charakterius, patrauklius ciklo dalių meninius vaizdinius."

V.Markeliūnienė. 7 meno dienos, 2002 02 08

Kaip visada išsiskiriantis puikiu atlikimu, valia, šventiškai pasitempęs A. Budrys muzikavo nepriekaištingai tiksliai ir artistiškai, solo su orkestru kūrinius atlikdamas atmintinai. (...) 1989 m. Pamelos Weston sudarytoje knygoje „Pasaulio klarneto virtuozai“ A. Budrys minimas tarp 40-ties geriausių pasaulio klarnetininkų.

Aldona Eleonora Radvilaitė, Auksiniai veiklos metai, Algirdo ir Romualdo Budrių jubiliejus minint, 7 meno dienos, 2008 10 03

„Kristupo klavyrų“ ašimi tapo grand trio – Algirdo Budrio (klarnetas), David Geringo (violončelė) bei Petro Geniušo (fortepijonas) – pasirodymas liepos 16 dieną. Virtuozai atliko Johanneso Brahmso trio op. 114 a-moll, Anatolijaus Šenderovo trio Nr. 2 bei Ludwigo van Beethoveno trio op. 11 B-dur. Įgudusių meistrų rankose pastarasis įgijo nušlifuoto neįkainojamos vertės brangakmenio pavidalą: klasišku santūrumu žavėjo pirmoji dalis, dieviška antroji jaudino D. Geringo ir P. Geniušo duetu, o žėrinčiomis A. Budrio klarneto kaskadomis – finalas. J. Brahmsas nuskambėjo šiltai ir intymiai. Atmosferą smelkė solidumo pojūtis, akivaizdus „sceninio stažo“ padarinys. Populiariosios muzikos srityje koncertus, kuriuose kartu muzikuoja žymiausi solistai, įprasta įvardyti kaip „super grupę“, nes tai visada būna siurprizų kupinas įvykis. Ši klasikinės muzikos super grupė taip pat privertė ištempti ausis, ugningai ir įtaigiai atlikdama A. Šenderovo trio, kurį kompozitorius parašė dar 1984 metais, tačiau, pasak jo, kūrinys ilgą laiką buvo retai atliekamas, nors autorius jį laiko vienu svarbiausių. (...) Virtuozai kūrė intriguojantį užburiančių sąskambių pasaulį, kuriame gelmingus vaizdus keitė greiti ir dramatiški.

Daiva Tamošaitytė, „Kristupo klavyruose“ – grandų fenomenas, Muzikos barai, 2008 09 19