Vilniaus miesto savivaldybės šv. Kristoforo kamerinis orkestras (meno vadovas ir dirigentas Donatas Katkus) – kolektyvas, garsėjantis universalumu, profesionalumu, menine vaizduote. Orkestras – laukiamas svečias ne tik Lietuvos ir užsienio šalių prestižinėse koncertų salėse, kaip Paryžiaus Théâtre des Champs-Élysées, Reikjaviko Harpa, Stokholmo Berwaldhallen, UNESCO būstinė Paryžiuje, Varšuvos Karalių rūmai, Sankt Peterburgo M. Glinkos salė, Maskvos P. Čaikovskio konservatorija, bet ir estrados scenose ar net smėlio karjeruose…

Orkestras susibūrė 1994 metais prof. Donato Katkaus iniciatyva – ja meno vadovas ir dirigentas norėjo įgyvendinti idėją įkurti barokinį orkestrą. Šios epochos muzikos atlikimui patirties Lietuvoje tuomet būta mažai – interpretuojant ją buvo remiamasi rusų romantinės mokyklos principais. Į pirmąsias orkestro repeticijas susirinkę talentingi jauni Vilniaus muzikai iš įvairių Vilniaus orkestrų pirmuosius koncertus surengė jau tų pačių metų vasario mėnesį. 1995 m. kolektyvas pasivadino šv. Kristoforo – Vilniaus ir keliautojų globėjo – vardu; orkestrą Vilniaus arkikatedroje palaimino monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas. Tais pačiais metais D. Katkus įkūrė ir Kristupo vasaros festivalį, kuriame svarbią vietą užėmė orkestro parengtos programos. Pradėjęs griežti italų A. Corelli, A. Vivaldi, T. Albinoni ir kitų baroko kompozitorių muziką, orkestras ėmėsi interpretuoti ir šiuolaikinių lietuvių kompozitorių muziką. 1995 m. orkestras parengė didžiulį B. Kutavičiaus ciklą „Jeruzalės vartai“, o kitų metų savo pirmosiose gastrolėse į Lenkiją festivalyje Wratislavia Cantans šalia Vivaldi „Gloria“ atliko ne tik šį Kutavičiaus ciklą, bet ir O. Balakausko „Requiem in memoriam Stasys Lozoraitis“ premjerą. Koncerto klausęsis K. Pendereckis tąkart puikiai įvertino ne tik lietuvių muziką, bet ir jauno orkestro meistriškumą. Pagyrimų kolektyvas susilaukė ir iš amerikiečio dirigento D. Russello Daviso, kuris pirmaisiais orkestro gyvavimo metais orkestrui dirigavo koncerte Vilniuje. Netrukus Šv. Kristoforo kameirinis orkestras gavo užsakymą įrašyti tris kompaktines plokšteles JAV garso įrašų kompanijoje Fleur de Son. Taip diriguojant Izraelio ir JAV dirigentui Arie Lipsky orkestras įrašė visas F. Schuberto uvertiūras, šiuolaikinio kompozitoriaus R. Sierra kompozicijas ir M. Brucho koncertus, kuriuos griežė Kanados smuikininkas Jacques Israelievitch (pastarojoje plokštelėje girdime ir paskutinį orkestro vadovo D. Katkaus kaip altininko solisto įrašą).

Daugelis pažymi, kad iš kitų Lietuvos kolektyvų Šv. Kristoforo kamerinis orkestras išsiskiria ypatingu stilistiniu universalumu. Pelnęs „barokinio orkestro“ bei retų partitūrų gaivintojo reputaciją, orkestras, anot muzikologų, yra ir „puiki bazė visiems lietuvių kompozitorių sumanymams“. Šiandien jo repertuare – daugiau kaip trisdešimties Lietuvos autorių opusai: nuo senosios muzikos iki Lietuvos muzikos akademijos studentų darbų. Orkestras yra atlikęs beveik visus F. Bajoro, B. Kutavičiaus, O. Balakausko kūrinius styginiams. Ne mažiau dėmesio šiandien jis skiria ir šiuolaikinei užsienio kompozitorių muzikai – P. Vasko, E.-S. Tüüro, J. McCabe’o, Shin, A. Ruoffo, R. Sierros ir kitų kompozitorių kūriniams.

Nuo pat pirmųjų orkestro gyvavimo dienų ypač intensyviai dirbantis Šv. Kristoforo kamerinis orkestras yra pelnęs platų pripažinimą ir Lietuvoje, ir užsienyje. Kolektyvas sėkmingai atstovauja Lietuvai tarptautiniuose renginiuose, kaip festivaliuose Strefa Ciszy, Ogrody Muzyczne, Probaltica ir Wratislavia Cantans (Lenkija), Tubin (Suomija), Pärnu (Estija), Europäisches Musikfest Münsterland, Kaskados, Mystik und Maschine, Berlin Jazz, Hermann Hesse (Vokietija), Berlioz (Prancūzija), Reykholt (Islandija) ir kt.

Orkestras nuolat bendradarbiauja su žinomais Lietuvos ir užsienio kolektyvais bei solistais. Iš pastarųjų galima paminėti šiuos: tai dainininkai Kerstin Avemo (sopranas), Charles Castronovo (tenoras), Violeta Urmana (sopranas), Alfredo Nigro (tenoras), Virgilijus Noreika (tenoras), smuikininkai Maksim Vengerov, Alexander Rybak, Anton Barakhovsky, Jacques Israelievitch, Moti Shmidt, pianistai Maria João Pires, Leonid Chizhik, Konstantin Lifschitz, Tamami Honma, Petras Geniušas, Julian Joseph, violončelininkai David Geringas, Dominique de Williencourt, Marko Ylönen ir Maria Kliegel, taip pat Camilla Hoitenga (fleita), Petras Vyšniauskas (saksofonas), Linda Maxey (marimba), Martynas Levickis (akordeonas) ir kt.

„Šv. Kristoforo orkestro lankstumas atliekant šiuolaikinę muziką yra vienas išskirtinių kolektyvo bruožų. Tą įvertina jau ne tik mūsų kompozitoriai, bet ir jį atrandantys užsieniečiai. Šis kolektyvas bene dažniausiai paruo­šia ir autorines programas.“

Literatūra ir Menas, R. Gaidamavičiūtė, 2014 m. Sausio 10 d.

„Laukiamiausiu tapo praėjusį penktadienį vykęs koncertas, kuriame portugalų pianistė Maria João Pires ir rusų smuiko virtuozas Maksimas Vengerovas pasirodė lydimi jaunatviško ir nepaprastai įspūdingo Šv. Kristoforo kamerinio orkestro, atvykusio iš Lietuvos sostinės Vilniaus.“

 Ivan Hewett, „The Daily Telegraph“,  2011 m. Liepos 11 d.

„Autorinį koncertą inicijavo tvirčiausius ryšius su O. Balakausko kūryba sumezgęs D. Katkus, kurio vadovaujamas orkestras yra pagriežęs daugelį kompozitoriaus kūrinių. Beje, kaip ir kitų mūsų autorių – nuo muzikos ir teatro akademijos studentų diplominių kompozicijų iki lietuviškos klasikos.
Šis orkestras sakyčiau, ryškiausiai atstovauja lietuviškai šiuolaikinei muzikai – tai požymis, kad akademinė kultūra dar ne visai išrauta iš visuomenės kasdienybės… “

 7 meno dienos, L. Ligeikaitė, 2009 m. Gegužės 15 d.

„Styginiai – gryno aukso: B. Britten atlikta „Paprastoji simfonija“ paliudijo svečių iš Vilniaus nepaprastumą.“

Westfalische Nachrichten, 2008 m. Spalio 24 d.

„Tai stebuklingai groja!“ (po Šv. Kristoforo kamerinio orkestro pasirodymo Grudziondzo miesto muziejuje).

Muzikos kritikas Janas Popis, 2006 m. Gegužės 10 d.

„…tai, ką Šv. Kristoforo kamerinis orkestras vadovaujamas Donato Katkaus padarė iš šiuolaikinių kūrinių, reikalaujau stiprių nervų. Orkestras įveikė sunkiausius kūrinius ir atliko juos nuostabiai, labai išraiškingai“.
„…vakare, kuris vertė pašiurpti odą, atlikėjai sulaukė ilgiausių ovacijų“.

„Münsterische Zeitung”, 2005 m. Gegužės 23 d.

„…dar jaunas Šv. Kristoforo kamerinis orkestras vadovaujamas Donato Katkaus, pasirodė kaip kokybiškas, ypatingai vertingas ir virtuoziškas – būtent šiai muzikai labiausiai kompetetingas-kolektyvas“.

„Nordwest-Zeitung“, 2005 m. Gegužės 21 d.

Osvaldas Balakauskas: „Šv. Kristoforo kamerinis orkestras – Lietuvos kompozitorių draugas! Tai – kolektyvas, mielai grojantis lietuvių autorių muziką Lietuvoje ir užsienyje, įtraukia ją į programas šalia garsiausių pasaulio klasikų“.

Bjorn W Stalne, Rikskonserter (Stokholmas) direktorius: „Šv. Kristoforo kamerinis orkestras ir jo vadovas Donatas Katkus – puikiausias kamerinis orkestras pasaulyje“.

Lietuvos žinios, 2004 m. Vasario 20 d.

„Šv. Kristoforo kamerinio orkestro koncertas pretenduoja į vieną aukščiausių vietų apibendrinant Dalarna muzikos metų renginius. Profesionalumas! Kilnumas! Virtuoziškumas!“

FIC, 2003 m. Liepos 4 d.

„Jau pačioje pradžioje orkestras pademonstravo savo akštą klasę. Šis muzikantų kolektyvas (dauguma jų-gana jauni) grojo kompaktiškai ir tiksliai, su dideliu atidumu detalėms“.

Gefle Dagblad, 2003 m. Liepos 4 d.

„Orkestras priskiriamas absoliučiam Lietuvos muzikiniam elitui“

„Kokia pora! Lietuvių dirigentą Donatą Katkų ir švedų sopraną Kristen Avemo vienija puikus muzikinis tarpusavio supratimas“.

Vestman lands tidning, 2003 m. Liepos 4 d.

„Čia, kartu su puikiai griežiančiu Šv. Kristoforo kameriniu orkestru iš Lietuvos, vadovaujamu Donato Katkaus, Kerstin Avemo privertė stovinčią premjeros publiką šaukti iš pasigėrėjimoir trypti kojomis“.

Boguslanningen med Dals Dagbald, 2003 m. Liepos 1 d.

„Sensacingas – taip neperdedant galima būtų įvertinti Grippsholmo pilyje vykusį koncertą, kuriame dainavo sopranas Kerstin Avemo su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru iš Lietuvos, vadovaujamu dinamiškojo maestro Donato Katkaus“

Eskilstuna Kuriren, 2003 m. Birželio 30 d.

„Pakerėjo orkestrantų techninė ekvilibristika, kartu grojant, dainuojant ir šnibždant.., laisvai, su džiazo polėkiu.“

 Lietuvos rytas, 2000 m. Rugpjūčio 1 d.

„Kai svingą jaučia kamerinis orkestras – tai palieka įspūdį. Ypač tokiame akrobatiškų ritmų kūrinyje, kaip T.Kutavičiaus siuita “In Jazz”. Ir ypač tada, kai virtuoziškai lengvai ir bravūriškai kartu griežiama, skiemenuojama ir dainuojama.“

7 meno dienos, 2000 m. Liepos 28 d.

„Interpretuodamas kūrinį „Prisiminimai apie Florenciją“, kamerinis orkestras atskleidė geriausias savo puses. Atlikimas buvo stilistiškai tikslus, smulkmeniškas ir skoningas. Žavėjo labai vientisas ir darnus skambesys bei išraiškingi orkestro grupių dialogai.”

7 meno dienos, 2000 m. Liepos 21 d.

„P.Čaikovskio „Prisiminimų apie Florenciją“ interpretacija ypač paryškino stipriąsias orkestro puses – dinaminį ir techninį paslankumą.., siekimą subtiliai perteikti melodinių linijų sintaksę bei logiką.., išlaikyti optimalų atskirų grupių balansą.“

Lietuvos rytas, 2000 m. Liepos 18 d

„Labai lyriški pasažai, kuriuose orkestras išmatuoja kiekvieną toną, ryžtinga styginių grojimo maniera, kuri sekė po įspūdingo pizzicato, ir vėl švelni, stebinanti pabaiga.“

Hessische neueste Anzeiger (Vokietija), 1999 m. Rugsėjo 28 d.

„Orkestras pasirodė kaip mobilus, puikiai, dinamiškai, tiksliai ir itin spalvingai reaguojantis į D.Katkaus dirigavimą.“

Ruhr Nachrichten (Vokietija), 1999 m. Rugpjūčio 24 d.

„Garso švelnumas, bet ne riebumas, neabejotinai geras susigrojimas, taigi – aukščiausios kokybės kamerinė muzika.“

Westfalische Nachrichten (Vokietija), 1996 m. Birželio 24 d.